Įdomu

2020-10-30

Arvydas Guogis: Apie paramą COVID-19 krizės metu labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms Europos šalyse

arvydasguogis Senoji, nueinančioji – Valstiečių-žaliųjų valdžia dažnai nekaip komunikavo su visuomene, iš to kildavo daug nesusipratimų, kivirčų, tačiau kai kurių darbų ji ėmėsi neatidėliodama. 

Susidaro įspūdis, kad per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį tai buvo kairiausios politikos priemones taikiusi valdžia, faktiškai tuo lenkdama ir socialdemokratus. Taip socialinės apsaugos ir pajamų paramos politikos formuotojais ir vykdytojais buvo gerai žinomas įvairių projektų ir iniciatyvų autorius, Seimo narys Tomas Tomilinas, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, kiti politikai ir viešojo administravimo atstovai. Antikrizinės politikos pavyzdžiais tapo Vyriausybės taikytos paramos priemonės pirmosios koronaviruso bangos metu, tarp kurių buvo subsidijos darbuotojų užmokesčiams, išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, parama darbo vietų steigimui, palengvinti reikalavimai darbdaviams dėl pameistrystės, profesinio mokymo priemonės, laikinos darbo paieškos išmokos, vienkartinės išmokos senyvo amžiaus žmonėms ir neįgaliems asmenims, parama nepasiturintiems žmonėms, vaiko pinigai. 
Dalis šių priemonių taikoma ir antrosios pandemijos bangos sąlygomis. Labai įdomu, ką naujoji, dešiniųjų valdžia darys socialinėje srityje, taip pat – ir dėl paramos nukentėjusiems nuo antrosios koronaviruso bangos, jeigu ji užsitęs. Kai kurių dabartinių jos atstovų ir vadovų pasisakymuose jaučiama, kad jie tikrai nebus dosnesni paramos skirstytojai negu buvusieji, matyt, dalies socialinių išmokų ir viešųjų paslaugų laukia sąstingio metai. 
Tikrai įdomu, negi taip nebus šį kartą? Juk ne paslaptis, kad ankstesnių ekonominių krizių metu nuo neoliberalios politikos nukentėdavo būtent labiausiai vargstantieji. Tokiu atveju pažvelkime į kitų, į Vakarus nutolusių Europos šalių patirtį antikrizinės paramos srityje. 
Juk kažkaip Lietuvos vadovai norėtų „lygiuotis“ į Europą? Ar ne taip? Ten priemonės nuo socialinių sunkumų apėmė neįgalius asmenis ir asmenis, turinčius ilgalaikių sveikatos sutrikimų, darbuotojus, kurie gauna mažą darbo užmokestį ir mažų garantijų sutartis, bedarbius, benamystės paveiktus asmenis ir tam tikras migrantų grupes. 
Tačiau dėl plataus ekonominio pandemijos poveikio taip pat kilo pavojus tiems pragyvenimo šaltiniams, kurie anksčiau atrodė saugūs. Dėl to padidėjo finansinės paramos poreikis tiems, kurie patyrė drastišką pajamų sumažėjimą ir prarado darbo vietas, kuriems grėsė skurdas ir pernelyg didelis įsiskolinimas. 
Situaciją dar labiau pagilino tai, kad įprastas kai kurių socialinių paslaugų teikimas buvo sutrikęs dėl socialinio atstumo laikymosi priemonių. 15 šalių buvo sukurtos iniciatyvos, susijusios su galimybėmis naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, saugaus būsto išlaikymu, per dideliu įsiskolinimu ir konkrečių pažeidžiamų grupių apsauga. Dauguma šių priemonių buvo taikytos laikinai. Eurofound „Gyvenimo, darbo ir COVID-19“ tyrimas parodė, kad ypač bedarbių tarpe buvo baiminamasi tapti iškeldintam iš būsto negalint sumokėti nuomos arba hipotekos paskolos. 
Daugiau nei 22% šios grupės jau buvo įsiskolinę už nuomą ir hipotekos mokėjimus. Ne tik Lietuva, bet ir Austrija, Graikija, Airija, Portugalija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė jau įgyvendino veiksmus, kuriais buvo siekiama palengvinti sunkumus, susijusius su saugaus būsto išsaugojimu dėl COVID-19 netekus pajamų. Kita paramos linija daugiausia dėmesio skiriama komunalinių paslaugų tiekimo garantijai (vandens, elektros, kt.) vartotojams, kurių pajamas paveikė COVID-19. Eurofound tyrime („Gyvenimas, darbas ir COVID-19“) 28 proc. bedarbių pranešė turintys įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Ispanijoje teisės aktai laikinai draudžia elektros, gamtinių dujų ir vandens tiekėjams nutraukti tiekimą. 
Austrijos vyriausybė rekomendavo, kad energijos tiekėjai neišjungtų energijos tiekimo kilus sunkumams dėl mokėjimų. Parama būstui buvo teikiama ypač pažeidžiamoms grupėms, kurioms dėl krizės kilo didesnė rizika. Graikijos teisės aktuose laikinai numatyti asmenys, kurie anksčiau buvo „benamių būsto ir darbo“ programos dalyviai, kaip paramos gavėjai, kurie dėl to turi teisę gauti išmoką būstui, jei jie pateikia atitinkamą elektroninę paraišką. 
Atėnų savivaldybė atvėrė naują prieglaudą benamiams. Joje dirba gydytojai, priežiūros darbuotojai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai ir psichologai, prieglauda turi galimybę priimti iki 400 žmonių, joje įrengtos asmens higienos patalpos ir internetas. Pasaulinė sveikatos organizacija pranešė, kad per krizę padaugėja smurto artimoje aplinkoje atvejų (Euronews, 2020). 
Ispanijoje pagal naują programą nedelsiant buvo priimtas sprendimas dėl būsto žmonėms, nukentėjusiems nuo smurto dėl lyties, iškeldinimo iš namų, benamiams ar esantiems kitaip pažeidžiamiems. Ispanija taip pat pradėjo socialinio būsto fondo didinimo programą, kad krizės metu ypač pažeidžiamoms grupėms būtų sudarytos sąlygos gauti prieglobstį. 
Austrija sustiprino nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugą, didindama pagalbą (daugiau išteklių esamai 24 valandų pagalbos linijai ir naujai profesionaliai internetinei „pagalbos linijai“ keliomis kalbomis); teikdama konsultacijas moterims, kurioms gresia smurtas (internetu ir platinant lankstinukus); didindama informuotumą per naująją kampaniją „Saugūs namai“, siekiant padėti moterims, kurių partneriai smurtauja. 
Kai kuriose šalyse buvo taikomos priemonės pernelyg didelio įsiskolinimo prevencijai. Per didelio įsiskolinimo prevencija COVID-19 krizės metu pradėta tuo metu, kai daug pažeidžiamų grupių Europoje jau buvo paveiktos skolos ir įsiskolinimų. 2016 m. 14 proc. žmonių (28 ES valstybių narių) pranešė negalintys atlikti planinių mokėjimų, susijusių su nuoma ar hipoteka, vartojimo kreditu, šeimos ar draugų paskolomis arba komunalinių paslaugų ar telefono sąskaitomis. Įtraukus tuos, kuriems sunku sudurti galą su galu, bet visgi suduria, 21 % kyla rizika dėl per didelio įsiskolinimo (Eurofound). 
Teikdamos pagalbą skolininkams, kurie prarado pajamas ir negalėjo grąžinti skolų dėl COVID-19, kai kurios šalys pradėjo taikyti skolų moratoriumo priemones, kad būtų suteiktas papildomas grąžinimo laikas, siekiant išvengti pernelyg didelio įsiskolinimo. 
Austrijoje skolintojo reikalavimai grąžinti kapitalą arba palūkanas už paskolų sutartis su vartotojais ir mokėjimai pagal labai mažų įmonių paskolų sutartis, sudarytas iki kovo 15 d. ir kurios buvo mokėtinos nuo 2020 m. balandžio iki birželio mėn., galėjo būti atidėti trims mėnesiams, jei skolininkas neteko pajamų dėl COVID-19. Vengrijoje pagal visas komercinių paskolų, hipotekos ar kitų paskolų sutartis, pasirašytas iki 2020 m. kovo 18 d., buvo įšaldyti mokėjimai už paskolas. O susijusių mokesčių grąžinimas buvo atidėtas bent iki 2020 m. pabaigos. Paskolos grąžinimo trukmė buvo pratęsta įšaldymo laikotarpiui. Latvija pakeitė skolos grąžinimo terminus ir sąlygas, suteikdama skolininkui daugiau laiko įsipareigojimams įvykdyti. 
Kitas būdas, naudojamas siekiant užkirsti kelią įsiskolinimui, yra mokesčių lengvata. Jungtinė Karalystė įsteigė fondą patiriantiems sunkumų (jį sudaro apytiksliai 557 mln. EUR), kad galėtų teikti mokesčių lengvatą labiausiai COVID-19 paveiktiems asmenims. 
Pandemija sukėlė didžiulių iššūkių sveikatos priežiūros paslaugų sistemai ne tik dėl sąlygų, susijusių su COVID-19, bet ir dėl nuolatinių sveikatos priežiūros reikalavimų išlaikymo, nepaisant socialinio atsiribojimo apribojimų. Austrija ir Graikija buvo vienos iš pirmųjų šalių, kurios pradėjo taikyti e. receptų sistemą, kad būtų išvengta fizinių gydytojų ir pacientų kontaktų. 
Šios sistemos leidžia asmeniui kreiptis internetu arba telefonu, gauti e-receptą ir atsiimti vaistus – kai kuriais atvejais vaistinės gali organizuoti pristatymą į namus. Austrijoje ši priemonė daugiausia skirta žmonėms, ilgą laiką vartojantiems vaistus, ir ją papildo tokie veiksmai, kaip leidimo daugeliui vaistų reikalavimo sustabdymas, nemokamas greitosios pagalbos transportas ir galimybė telefonu teikti su gydytojais konsultuotis apie ligas. 
Austrija taip pat įsteigė „COVID 100 milijonų eurų specialų fondą 24 valandų slaugos priežiūrai“, kad užtikrintų ilgalaikės priežiūros tęstinumą, kuriam kilo pavojus dėl draudimo keliauti (daugiau kaip 98 proc. slaugytojų yra iš užsienio, daugiausia Rumunijos ir Slovakijos) arba dėl šeimos nario arba globos namų teikiamų priežiūros pajėgumų problemų, kai giminaičiai ar darbuotojai serga arba yra karantine. Aktualios ir kitos priemonės Europoje, kurios buvo taikomos pažeidžiamų grupių apsaugai. 
Parama šeimai Austrijoje ir Vokietijoje laikinai padidinta (anksčiau buvusiomis) šeimos lėšomis, kuriomis siekiama spręsti vaikų skurdo problemą, o tai padeda pajamų netekusiems namų ūkiams (Eurofound, 2020). Austrijoje tai yra vienkartinė dotacija, kurios dydis priklauso nuo ankstesnių pajamų. Vokietijoje materialinės išmokos skyrimas buvo vertinamas remiantis tėvų pajamomis per pastarąjį mėnesį, o ne per šešis mėnesius, atsižvelgiant į dramatišką pajamų sumažėjimą nuo pandemijos pradžios. 
Ispanija išplėtė paramą šeimoms, skirdama daiktus (siekdama užtikrinti pagrindinių poreikių padengimą ir užtikrinti pakankamas pajamas) ir paramą priežiūrai (taikinimo priemonės mažas pajamas gaunančioms šeimoms, kurios turi eiti į darbą). Kaip vieną iš veiksmingiausių priemonių nuo socialinių sunkumų galima paminėti tai, kad Vengrijoje aukštųjų ir suaugusiųjų švietimo įstaigų studentai iki 2020 m. gruodžio 31 d. gali gauti paskolą be palūkanų pragyvenimo išlaidoms pandemijos metu kompensuoti. 
Buvo taikoma ir kitokia parama Europoje konkrečioms pažeidžiamoms grupėms. Kai kurias iš jų sudaro bendra finansinė parama. Pavyzdžiui, Slovėnijoje vienkartinė solidarumo išmoka suteikiama mažas pajamas gaunantiems pensininkams, bedarbiams, neįgaliems asmenims. Pagalba taip pat teikiama mažesnėmis sumomis socialinių išmokų gavėjams, studentams ir didelėms šeimoms. Siekiant remti pažeidžiamus asmenis, kurių teisės į socialinių teisių išmokas turėjo būti sustabdytos nuo kovo 12 d. arba būti iš naujo įvertintos, išmokos buvo pratęstos iki apribojimų laikotarpio pabaigos. Buvo taikoma Europoje ir parama natūra. 
Kai kuriose šalyse buvo teikiamos paslaugos natūra užtikrinant tiesioginę paramą žmonėms, patiriantiems ekonominių ir socialinių sunkumų. Štai keletas intervencijos priemonių skirtos maisto poreikiams patenkinti. Italijoje 400 mln. EUR skirti savivaldybėms, kad nedelsiant užtikrintų solidarumą su piliečiais tiesiogiai teikiant maistą ir sintetikos prekes arba kuponus pirkiniams. Graikija sustiprino savivaldybių socialinės politikos ir solidarumo struktūras, stiprindama programą „Pagalba namuose“ (maisto produktais, vaistų sveikatos paslaugomis ir psichologine parama), kad patenkintų padidėjusius poreikius. Iš viso suteikta 12 mln. EUR siekiant patenkinti stokojančių piliečių maisto poreikius. Belgijoje socialiniai partneriai rekomenduoja vyriausybei pratęsti maisto talonų galiojimą, nes dėl COVID-19 krizės jais sunkiau atsiskaityti. Kitomis priemonėmis buvo teikiamos tiesioginės paslaugos žmonėms, kurie buvo vieni arba neturėjo paramos. 
Kartu su programa „Pagalba namuose“ Atėnų savivaldybė pradėjo programą „Pagalba namuose plius“, kuria siekiama spręsti gyventojų, kurie susiduria su ligomis ir skubios medicininės pagalbos poreikiu, problemas, pagyvenusių žmonių, kurie negali gauti paramos šeimai, ir vienišų asmenų problemas. Kitas pavyzdys – naujos Kroatijos pašto vyresnio amžiaus piliečiams teikiamos paslaugos, pvz., nemokamas pensijų pristatymas į namus. 
Arvydas Guogis yra Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto profesorius.