2023 m. gegužės 19 d. 11 val. Aistė Bakaitytė (Psichologijos institutas) gins psichologijos mokslo krypties (S 006) daktaro disertaciją „Rebuilding Oneself: Posttraumatic Growth in Women Survivors of Intimate Partner Violence“ (liet. k. ,,Atkuriant save: intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų potrauminis augimas"). Gynimas vyks L-102 aud., Mokslo ir inovacijų avilyje (buv. MRU LAB), Didlaukio g. 55, Vilnius.
Mokslinė vadovė:
Prof. dr. Rita Žukauskienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, S 006).
Gynimo taryba:
Pirmininkas - prof. dr. Danielius Serapinas (Mykolo Romerio universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, M 001).
Nariai:
dr. Anni Donaldson (Stratklaido universitetas, Škotija, socialiniai mokslai, socialinis darbas, S 005);
prof. dr. Evaldas Kazlauskas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, S 006);
dr. José Luis González Castro (Burgos universiteteas, Ispanija, socialiniai mokslai, psichologija, S 006);
dr. Juan Manuel Machimbarrena (Baskų krašto universitetas, Ispanijos Karalystė, socialiniai mokslai, psichologija, S 006).
Intymaus partnerio smurtas prieš moteris yra paplitusi visuomeninė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nors trauminės patirtys, tokios kaip intymaus partnerio smurtas, sukelia įvairias neigiamas pasekmes, pastebima, kad po tokių patirčių galimi ir teigiami pokyčiai, vadinami potrauminiu augimu. Potrauminis augimas aktyviai nagrinėjamas įvairiuose trauminiuose kontekstuose, tačiau intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų teigiamiems pokyčiams skiriama labai mažai dėmesio. Smurtas artimuose santykiuose pasižymi specifine dinamika, todėl žinios sukauptos kituose trauminiuose kontekstuose ne visada gali būti pritaikytos intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų kontekste. Atsižvelgiant į nurodytas problemines sritis, šioje disertacijoje sistemiškai nagrinėjamas potrauminio augimo modelis intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų kontekste. Penkių studijų pagalba atskleidžiamas intymaus partnerio smurto prieš moteris paplitimas bei moterų potrauminio augimo sąsajos su distresu, psichologiniu atsparumu, įvykio centrališkumu, socialine parama ir neparemiančiu elgesiu, sąmoningu ir įkyriu galvojimu, bei savęs kaltinimu. Taip pat analizuoti ir su smurtu susiję veiksniai bei jų sąsajos su potrauminiu augimu. Disertacijos rezultatai išryškina veiksnius prisidedančius prie intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų potrauminio augimo patirčių, leidžia pagrįsti dalį teorinių potrauminio augimo prielaidų ir atskleidžia metodologines ir konceptualias problemines potrauminio augimo tyrimų sritis, reikalaujančias tolimesnių tyrimų.
Intimate partner violence against women is a widespread social issue, not only in Lithuania but also around the world. Despite the negative consequences of experiencing such traumatic events, there is evidence to suggest that some may experience positive changes referred as posttraumatic growth. While posttraumatic growth has been studied in various traumatic contexts, there has been little research on positive changes in women survivors of intimate partner violence. Domestic violence is characterized by specific dynamics, which indicates that knowledge gained from other traumatic contexts may not always be applicable to survivors of intimate partner violence. Therefore, this dissertation systematically examines the theoretical model of posttraumatic growth in the context of intimate partner violence. Five conducted studies helped to uncover the prevalence rates of intimate partner violence against women in Lithuania and analyze women’s posttraumatic growth and its’ relationships with distress, resilience, centrality of event, social support and non-support, intrusive and deliberate rumination, and self-blame as a coping mechanism. Also, violence related characteristics and their associations with posttraumatic growth were analyzed. The results of the dissertation highlight the factors contributing to posttraumatic growth in women survivors of intimate partner violence. These findings also help to confirm some of the theoretical assumptions of posttraumatic growth and reveal methodological and conceptual issues that require further investigation.