Projekto Nr. 13.1.1-LMT-K-718-05-0032
Projekto pavadinimas: „Viešojo sektoriaus organizacijų atsparumo ir jo poveikio teikiamų paslaugų kokybei nustatymo galimybės (akronimas – VISA)”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-11-04 iki 2023-08-31.
Projekto vadovas – prof. dr. Mindaugas Butkus.
Santrauka: 2020 m. pradžioje kilusi koronaviruso (COVID-19) pandemija sukėlė netikėtus ir esminius iššūkius įvairiose valstybės gyvenimo srityse – visų pirma sveikatos, bet taip pat socialinės apsaugos, švietimo, kultūros ir daugelyje kitų sektorių. Pandemijos sukeltas šokas privertė per neįtikėtinai trumpą laiką transformuoti savo įprastas rutinas, įgyti naujų įgūdžių, veikti kitomis, nei iki šiol buvo įprasta, sąlygomis ir demonstruoti lyderystę, kuri nepaklūsta įprastiems, mums pažįstamiems dėsniams, ir diktuoja naujas, kol kas vis dar išeinančias iš mūsų pažinimo ribų, tendencijas. Viešasis sektorius Covid-19 pandemijos metu susidūrė su dideliu iššūkiu, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą. Dauguma viešojo sektoriaus organizacijų nebuvo pasiruošusios tinkamai funkcionuoti pandemijos sąlygomis, todėl natūralu, kad buvo susidurta su gebėjimų ir pajėgumų stoka veikti Covid-19 pandemijos aplinkoje. Viešojo sektoriaus organizacijų vaidmuo ypatingai svarbus siekiant ekonominio ir socialinio atsigavimo, t.y. ne tik pandemijos metu, bet ir po jos. Jis privalo imtis lyderystės vaidmens siekiant ilgalaikio tvaraus atsigavimo, buriant bendruomenes, teikiant joms reikiamų įgūdžių veikti pandemijos sąlygomis, įveiklinant skaitmenizacijos procesus visų pirma savo aplinkoje, teikiant kokybiškas paslaugas. Viešas sektorius privalo demonstruoti savo stipriąsias puses, kad tiek privatus verslas, tiek bendruomenės jomis patikėtų ir sutelktų bendras pajėgas kovai su pandemijos padariniais.
Projekto tyrėjai, siekdami išsiaiškinti, kodėl vienos organizacijos geba tinkamiau reaguoti į neįprastas situacijas ir, plėsdamos savo pažinimo ribas, įgyja konkurencinį unikalų pranašumą projekte kelia tikslą nustatyti viešojo sektoriaus organizacijų atsparumą ir jo poveikį teikiamų paslaugų kokybei.
Siekiamas rezultatas: Projekto kuriamas rezultatas palies visą viešąjį sektorių. Nepriklausomai nuo organizacijos dydžio, jos galės įsivertinti atsparumo lygį, vykdyti jo monitoringą. Kuriams rezultatas bus pristatytas Vidaus reikalų ministerijai, Švietimo ir sporto, Sveikatos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms kaip priemonė, kuri galėtų prisidėti prie viešojo sektoriaus organizacijų atsparumo didinimo.
Suskaitmenintas viešojo sektoriaus organizacijų atsparumo įsivertinimo įrankis, kurio prototipo versija bus pristatytas kaip vienas iš rezultatų, galėtų prisidėti prie centralizuotos stebėsenos nacionaliniu mastu, turėtų palyginamumą tarp organizacijų veikiančių skirtinguose srityse. Tai leistų identifikuoti tobulintinas sritis ir centralizuotai priimti vadybinius sprendimus, padedančius užtikrinti tiek organizacijų veiklos tęstinumą, tiek būtiną paslaugų kokybės lygmenį. .
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 13.1.1-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“.
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0221
Projekto pavadinimas: „Medijų ir informacinio raštingumo bei sisteminės funkcinės lingvistikos sąsajų tyrimas”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-09-01 iki 2022-08-31.
Podoktorantūros stažuotoja – dr. Viktorija Mažeikienė.
Podoktorantūros stažuotės vadovė – doc. dr. Vilhelmina Vaičiūnienė.
Santrauka: Medijų ir informacinis raštingumas (MIR) apima labai svarbius žmogaus gebėjimus, kurie šiandienos giliai technologizuotame ir mediatizuotame pasaulyje suteikia atsparumą dezinformacijai ir netikrų naujienų poveikiui, nes, be kritinio mąstymo, apima ir pačių medijų prigimties, jų veikimo principų ir tikslų suvokimą. Informacija mus pasiekia sudėtingais pavidalais: mokslininkai pastebi, kad multimodalumas tampa vis svarbesnis, o linijinio teksto kiekis mažėja. Todėl jau nepakanka tik pateikti MIR apibrėžimus ir išgryninti bei suklasifikuoti su MIR siejamus gebėjimus. Šio projekto naujumas kyla iš to, kad šiandien būtina tirti giliau, kaip mediatizuotame multimodalios informacijos pasaulyje veikia ir kinta kalba, kaip lingvistiniai pokyčiai susiję su informacijos pateikimu socialinėse medijose, t. y., kaip, pavyzdžiui, populistams, trumpomis žinutėmis socialinėse medijose ir viešoje erdvėje pavyksta perteikti jų pasaulio matymą ir juo įtikinti daugybę žmonių. Projektui keliamas toks tikslas – moksliškai ištirti ir aprašyti, kaip MIR samprata ir įgūdžiai siejasi su SFL teoriniu pagrindu ir praktinėmis SFL taikymo tekstų analizei prielaidomis informacijos pertekliaus, dezinformacijos ir propagandos keliamų pavojų bei gilios žmogaus veiklų mediatizacijos ir technologizacijos kontekste. Tikslui pasiekti numatytos šios veiklos: diskusinio straipsnio, atlikus ankstesnių mokslo publikacijų ir naujausios mokslinės literatūros ir duomenų analizę, parengimas publikavimui; technologinių įrankių, leidžiančių moksliškai sistemiškai ištirti tekstinių duomenų masyvus, panaudojimas sukauptiems tekstiniams duomenims tirti; mokslo monografijos anglų k. parengimas.
Siekiamas rezultatas: Planuojami mokslinio tyrimo rezultatai apima parengtus 2 straipsnius publikuotus kokybiškuose mokslo leidiniuose, 2 pranešimus tarptautiniuose mokslo renginiuose, publikuotas pranešimų tezes ir parengtą monografiją anglų kalba.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0218
Projekto pavadinimas: „Organizacijų atsparumo vertinimo modelis (Bounce forward)”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-09-01 iki 2022-08-31.
Podoktorantūros stažuotoja – dr. Ilona Bartuševičienė.
Podoktorantūros stažuotės vadovė – prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė.
Santrauka: Organizacijų atsparumo koncepcija tampa svarbiu nagrinėjimo objektu dėl neįprastai greitai besikeičiančios ekonominės, socialinės, technologinės aplinkos. Poreikis išgyventi yra svarbus nūdienos organizacijoms, todėl vis plačiau kalbama apie organizacijos atsparumą, kuris įgalina organizacijas ne tik išgyventi krizinį laikotarpį, bet ir jo metu įgytą patirtį panaudoti kaip varomąją jėgą. Projekte keliama mokslinė problema, kokiomis organizacijos atsparumo vertinimo teorinėmis prieigomis grindžiant ir kokius metodinius instrumentus naudojant galima būtų įvertinti organizacijų atsparumą. Projekto tikslas – parengti organizacijos atsparumo vertinimo modelį ir pritaikyti jį empiriškai atliekant tyrimą Lietuvos organizacijose. Tikslui pasiekti keliamas uždavinys – suformuoti organizacijos atsparumo vertinimo koncepciją ir metodologiją bei atlikti tyrimą Lietuvos įmonėse. Uždaviniui spręsti formuojamos trys veiklos: organizacijos atsparumo teorinis pagrindimas; organizacijos atsparumo vertinimo metodologijos pristatymas; organizacijos atsparumo vertinimas Lietuvos organizacijų atveju.
Siekiamas rezultatas: Projekto įgyvendinimo metu apžvelgta ir susisteminta naujausia mokslo literatūra ir suformuota organizacijos atsparumo vertinimo metodologija sudarys sąlygas atlikti tyrimą, kurio rezultatai bus ne tik unikalūs, bet ir svarbūs ekonomikos mokslo plėtotei, nes papildys supratimą apie organizacijos atsparumą ir jį lemiančius veiksnius bei poveikį.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0217
Projekto pavadinimas: „Vadovų saviugda organizacinių pokyčių kontekste: transformuojančio ugdymosi patirtys ir sąmoningas asmeninis bei profesinis augimas”.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2020-09-01 iki 2022-08-31.
Podoktorantūros stažuotoja – dr. Aušra Kolbergytė.
Podoktorantūros stažuotės vadovė – prof. dr. Valdonė Indrašienė.
Santrauka: Strateginis naujovių diegimas, procesų optimizacija ir organizacinės kultūros keitimas tampa kasdienybės dalis kiekvienoje industrinėje organizacijoje nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste. Vidurinės grandies vadovai virsta tarpininkais, derinančiais strateginių pokyčių sumanytojų iniciatyvas ir koordinuojančiais darbuotojų veiklas, kad organizacinės transformacijos būtų įgyvendintos lanksčiai ir be didelio emocinio pasipriešinimo. Rūpestis psichine ir fizine sveikata, individualus požiūris ir emocinės reakcijos į organizacinius procesus gali tapti sektinu pavyzdžiu pavaldiniams arba, atvirkščiai, prisidėti prie didesnės darbuotojų rotacijos paliekant organizaciją. Pagrindinė projekto idėja yra ta, kad gebėjimas įveikti organizacines transformacijas prasideda nuo individualių pokyčių ir sąmoningos saviugdos. Tikslas – atskleisti vadovų saviugdos kaip transformuojančio ugdymosi fenomeną organizacinių pokyčių kontekste. Uždaviniai: išanalizuoti teorines prielaidas vadovų asmeniniam ir profesiniam augimui organizacinių transformacijų kontekste; aprašyti autentiškas vadovų saviugdos patirtis pokyčių organizacijose metu; išskirti pagalbos sau būdus, skatinančius vadovų profesinį tobulėjimą ir efektyvumą transformacijų metu. Remiantis kokybinio tyrimo strategija, planuojami du tyrimo etapai, atliekant interviu su organizacinius pokyčius patiriančiais vidurinės grandies vadovais ir saviugdos ekspertais.
Siekiamas rezultatas: Tyrimo rezultatų pagrindu bus parengtas mokslinis straipsnis tarptautiniame žurnale ir monografija. Mokslinė tyrimo reikšmė praturtins edukologijos ir vadybos mokslo žinias apie saviugdos fenomeną ir suaugusiųjų mokymąsi, pokyčių valdymą ir lyderystę. Projektas turės praktinę vertę, nes bus pateiktos rekomendacijos apie saviugdos galimybes įstaigų vadovams, personalo specialistams ir kitiems planuojamų pokyčių iniciatoriams ar vykdytojams. Tyrimo rezultatų sklaida planuojama pristatant pranešimą tarptautinėje mokslinėje konferencijoje ir viešoje paskaitoje Lietuvoje.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0216
Projekto pavadinimas: „Psichologiniai kontakto užmezgimo ypatumai įtariamųjų nusikaltimų tyrimo apklausose”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-09-01 iki 2022-08-31.
Podoktorantūros stažuotojas – dr. Aleksandras Izotovas.
Podoktorantūros stažuotės vadovė – prof. dr. Rita Bandzevičienė.
Santrauka. Podoktorantūros stažuotės tikslas – gauti parodymus ir surinkti reikšmingą nusikaltimo tyrimui informaciją iš apklausiamojo asmens. Kontakto užmezgimas ir palaikymas yra viena esminių sudedamųjų apklausų nusikaltimų tyrime dalių. Kontakto užmezgimas nusikaltimų tyrimo kontekste apibrėžiamas kaip santykis tarp pareigūno ir apklausiamojo asmens, paremtas pagarba ir abipusiu tarpusavio poreikių ir tikslų supratimu, galinčiais padidinti reikšmingos (bylai) informacijos gavimo tikimybę. Tinkamas psichologinio kontakto užmezgimas su įtariamuoju yra akcentuojamas užsienio praktinėse rekomendacijose, skirtose teisėsaugos pareigūnams. Tyrimo tikslas – išnagrinėti psichologinius kontakto užmezgimo su įtariamuoju veiksnius, darančius poveikį parodymų nusikaltimų tyrime efektyvumui. Tyrimas yra aktualus tiek Lietuvos, tiek tarptautiniame kontekstuose dėl kelių priežasčių: 1) kontakto užmezgimo akcentavimas baudžiamojo proceso apklausose atitinka etikos, humaniškumo bei žmogaus teisių standartus; 2) pažymėtinas tyrimų, susijusių su apklausų nusikaltimų tyrime psichologiniais veiksniais, trūkumas Lietuvoje; 3) šis tyrimas reikšmingas turint omenyje tarptautinių nusikaltimų paplitimą, terorizmo grėsmes; ir 4) iki šiol atliktuose kontakto užmezgimo (nusikaltimų tyrimo kontekstuose) tyrimuose nėra aiškaus konsensuso, kurie veiksniai yra daugiau, kurie mažiau svarbūs prognozuojant sėkmingą apklausų atlikimą. Nepakankamai dėmesio skiriama individualiems veiksniams (pvz. apklausiamojo asmens asmeninėms savybėms), taip pat kaip tinkamas kontakto užmezgimas nulemia teisingų ir melagingų parodymų atskyrimą.
Siekiamas rezultatas: Planuojama pateikti 3 straipsnius recenzuojamuose tarptautiniuose ir Lietuvos mokslo žurnaluose. Tyrimo rezultatai bus pristatyti ne mažiau kaip 3 tarptautinėse ir Lietuvos mokslinėse konferencijose. Šis tyrimas svariai prisidėtų prie turimų psichologijos žinių nusikaltimų tyrimo apklausų srityje.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0214
Projekto pavadinimas: „Tampant finansiškai savarankišku: psichologinio augimo ir sąstingio veiksniai finansinės priklausomybės kontekste (LEAF)”.
Projekto tinklalapis: http://leaf.mruni.eu
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-09-01 iki 2022-08-31.
Podoktorantūros stažuotojas – dr. Rimantas Vosylis.
Podoktorantūros stažuotės vadovė – prof. dr. Saulė Raižienė.
Santrauka: Tapsmas suaugusiuoju apima siekį tapti savarankišku bei nepriklausomu nuo tėvų asmeniu. Kai kuriose gyvenimo srityse savarankiškumas yra pasiekiamas gana greitai, tačiau asmeninių finansų srityje atsiskyrimas dažniausiai yra pasiekiamas vėliausiai: siekdami suvaldyti finansinį nepastovumą, būdingą jaunystės laikotarpiui, daugelis jaunuolių nėra linkę anksti atsisakyti tėvų finansinės paramos. Priklausomybė nuo tėvų finansinės paramos vaidina svarbų vaidmenį psichologiniams tapsmo suaugusiuoju procesams, tačiau mechanizmai, siejantys finansinę priklausomybę ir jaunuolių psichologinį funkcionavimą, yra menkai suprasti. Pagrindinis LEAF projekto tikslas kaip tik yra atskleisti sąlygas, kuriose finansinė priklausomybė nuo tėvų gali būti naudinga arba žalinga jaunuolių psichologinei gerovei.
Siekiamas rezultatas: Šiam tikslui pasiekti bus pasitelkta savideterminacijos teorija (Ryan & Deci, 2000) ir tęstinio tyrimo strategija. Per projekto įgyvendinimo laikotarpį bus siekiama sudaryti ir empiriškai įvertinti teorinį modelį, aiškinantį jaunuolių finansinės priklausomybės ir psichologinės gerovės ryšių mechanizmus. Tyrimo rezultatai bus skelbiami tarptautiniuose mokslo žurnaluose bei konferencijose.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0213
Projekto pavadinimas: „Investicijų į kibernetinį saugumą kaštų naudos vertinimas”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-09-01 iki 2022-08-31.
Podoktorantūros stažuotoja – dr. Gintarė Giriūnienė.
Podoktorantūros stažuotės vadovas – prof. dr. Darius Štitilis.
Santrauka: Pastaruoju metu dažnėjant įvairaus pobūdžio kibernetinėms atakoms vis daugiau dėmesio yra skiriama kibernetinio saugumo užtikrinimui. Tačiau tenka konstatuoti, kad į kibernetinį saugumą daugiau linkusi investuoti valstybė nei privatus sektorius. Kaip teigia Campbell et al. (2003), įmonės supranta, kad tinkama investicija į kibernetinio saugumo užtikrinimą kartu padidins ir įmonės vertę akcininkams, bet investuoti nesiryžta dėl to, kad negeba įvertinti šio pobūdžio investicijų naudos kaštų požiūriu. Pažymėtina, kad tyrimų šioje srityje yra atlikta vos keletas ir visi jie vertina vieną ar kitą svarbų kibernetinio saugumo aspektą, tačiau stokojama kompleksinio tyrimo, apimančio tiek tiesioginę, tiek ir netiesioginę įtaką turinčių veiksnių kaštų naudos vertinimo požiūriu. Pagrindine problema tampa tai, kad naudą, gaunamą iš investicijų į kibernetinį saugumą labai sunku kiekybiškai įvertinti, o kartu ir su tuo susijusias rizikas bei nevaldomų išorinių veiksnių papildomą poveikį. Todėl tyrimo tikslas yra sudaryti investicijų į kibernetinį saugumą kaštų naudos vertinimo modelį, įvertinantį ne tik kiekybinį, bet ir kokybinį kaštų naudos aspektą siekiant nustatyti, kiek vis dėlto yra optimali investicija į kibernetinio saugumo užtikrinimą.
Siekiamas rezultatas: Būtent tokio, kompleksinio, modelio panauda praktikoje leis ne tik įvertinti investicijų į kibernetinį saugumą kaštų naudos aspektą, rasti optimaliausią būdą, bet kartu ir padės identifikuoti investicijas ribojančius veiksnius, dėl ko bus galima tiksliau įvertinti ir valdyti rizikas dar pradiniame kaštų atsiradimo etape.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0068
Projekto pavadinimas: „Pacientų įtraukties instrumentai sveikatos paslaugų kokybei gerinti (PĮI)”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-07-15 iki 2023-08-31.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Danguolė Jankauskienė.
Projekto partneris: Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
Santrauka: Projekto tikslas – Pacientų įtrauktis į gydymo procesą bei sveikatos priežiūros paslaugų valdymą yra sudėtinga multidisciplininėmokslo ir praktikos problema. Trūksta gerai suprantamų modernių ir lengvai prieinamų instrumentų, kurie padėtų apjungti pacientų, medikų ir vadybininkų sveikatos priežiūros kokybės dimensijas bei požiūrius vertinant kokybę struktūros, proceso ir rezultatoatžvilgiu bei sujungiant paciento dalyvavimą pranešant savo patirtį ir rezultatus, visuomenės interesą gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir sistemos poreikius žinoti esamus trukdžius pagalbos organizavime. Projekto tikslas: pagerinti pacientų įtrauktį į sveikatos priežiūros kokybės vadybą, sukuriant e.sveikatos sistemai integruotą instrumentą (prototipą), apjungiantį paciento gyvenimo kokybės po gydymo ir jo patirties sveikatos sistemoje vertinimą. Projekto eigoje apjungiant socialinių ir medicinos mokslų mokslininkus ir medicinos praktikos specialistus bei pasitelkiant pacientų organizacijas taikant sociologinius kokybinius bei kiekybinius tyrimus bei lauko tyrimą bus įgyvendintos tokios veiklos: a) išanalizuota paciento kelionė sveikatos sistemoje (angl patient‘s journey) ir nustatytos reikšmingiausios kliūtys visose jos stotelėse; b) išanalizavus tarptautinę patirtį, kuriant įvairioms ligoms ir būklėms pritaikytus paciento praneštos ligos baigties (angl. PROM) ir paciento patirties sveikatos priežiūros sistemoje (angl. PREM) instrumentus, bus sukurtas naujas ir originalus bei integruotas instrumentas, apjungiantis paciento gyvenimo kokybės po gydymo ir jo visos patirties sveikatos sistemoje vertinimą; c) atlikus lauko tyrimą instrumentas bus išbandytas bandomosiose pacientų grupėse bei sukurtas prototipas (duomenų bazė); d) projekto rezultate bus sukurtas integralus pacientų įtraukties į kokybės valdymą instrumentas, kuris bus integruotas į sveikatos priežiūros įstaigos e. sveikatos bei kokybės valdymo sistemas.
Siekiamas rezultatas: Projekto esminis rezultatas – naujas tarpdalykinis mokslinis produktas. Bus sukurti ir bandomojoje pacientų grupėje naujas tarpdalykinis mokslinis produktas. Bus sukurti ir bandomojoje pacientų grupėje išbandyti nauji pacientų įtraukties į sveikatos priežiūros procesą instrumentai, integruojantys pacientų praneštas patirtis ir ligos išeitis, leidžiantys matuoti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę mokslinio tyrimo metu identifikuotose „paciento kelionės“ grandyse. Remiantis šiais rezultatais bus sukurtas adaptyvios elektroninės duomenų bazės prototipas, kurį galima integruoti į egzistuojančias e. sveikatos sistemas, skirtas pacientų praneštos ligos išeities ir patirties sveikatos sistemoje matavimui.
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai, moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0067
Projekto pavadinimas: „Seksualinės prievartos, patirtos vaikystėje, atskleidimas: paplitimo vertinimas ir lietuviškos simuliuotos interviu platformos (EIT) versijos kūrimas”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-07-15 iki 2023-08-31.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Rita Žukauskienė.
Santrauka: Projekto tikslas – įvertinti seksualinės prievartos prieš vaikus paplitimą Lietuvoje, gyvenimo eigoje, remiantis suaugusiųjų savistabos duomenimis ir sukurti lietuvišką simuliuoto avataro interviu (EIT) platformą, siekiant patobulinti specialistų, kurie apklausia vaikus įtariamos seksualinės prievartos atvejais, mokymą. Projekto uždaviniai:
(1) Nustatyti seksualinės prievartos prieš vaikus paplitimą gyvenimo eigoje suaugusiųjų populiacijoje (suaugusiųjų klausiant, ar jie patyrė seksualinę prievartą vaikystėje, prieš sulaukiant 18 metų);
(2) Sukurti lietuviškąją simuliuotų interviu platformos EIT (Empowering Interview Training) versiją;
(3) Ištirti interviuotojų mokymų efektyvumą naudojant sukurtą platformą skirtingose eksperimentinėse sąlygose, kontroliuojant individualius psichosocialinius interviuotojų veiksnius, kurie gali turėti įtakos mokymų efektyvumui.
(4) Atlikti simuliuotų interviu platformos (EIT) pilotinį tyrimą siekiant įvertinti mokymų efektyvumą praktikams, atliekantiems vaikų apklausas.
Siekiamas rezultatas: planuojamo tyrimo rezultatus bus įtraukta (1) duomenų bazė, talpinanti populiacinio tyrimo metu surinktus duomenis; (2) mokslinės publikacijos (įteiktos redakcijoms) aukšto cituojamumo faktorių turinčiuose moksliniuose žurnaluose; (3) pranešimai tarptautinėse konferencijose, ir (4) galutinis produktas – interaktyvios mokymo programos prototipas.
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai, moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-17-0009
Projekto pavadinimas: „Vaiko psichosocialinė raida perėjus į vidurinę mokyklą: draugų ir tėvų vaidmuo (NAVIGATE)”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-05-04 iki 2023-04-30.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Brett Laursen (Floridos Atlanto universiteto psichologijos profesorius).
Santrauka: Projekto tikslas – nustatyti moksleivių, perėjusių iš pradinės į vidurinę mokyklą individualius draugystės nestabilumo rizikos ir pasekmių skirtumus.
Siekiamas rezultatas: Vaikų ir jaunimo psichinė sveikata ir gerovė yra plačiai pripažinta kaip pagrindinė pozityvaus gyvenimo varomoji jėga, kuriai didelę įtaką daro kasdienis kontekstas, kuriame vaikai auga ir vystosi. Draugystės vaidina svarbų vaidmenį vaiko psichosocialinėje raidoje, ypač pereinant iš pradinės į vidurinę mokyklą, nes vaikai gali remtis draugų palaikymu, draugiškumu ir patarimais. Taigi draugystė yra absoliutus sveiko pažintinio ir socialinio vystymosi bei socializacijos poreikis, kadangi dalyvavimas tokiuose socialiniuose tinkluose, kaip draugystė, stiprina socialines ir emocines kompetencijas bei pažintinius gebėjimus (Ybarre ir kt., 2008). Vis dėlto, literatūroje yra nedaug žinių apie tai, kaip adaptacija vaikystėje ir ankstyvoje paauglystėje yra susijusi su dalyvavimu sėkmingose draugystėse, o dar svarbiau – apie draugystės nutraukimo priežastis ir pasekmes. Todėl mūsų tyrimu siekiama nustatyti moksleivių, perėjusių iš pradinės į vidurinę mokyklą, individualius draugystės nestabilumo rizikos ir pasekmių skirtumus. Tęstinis 7 bangų tyrimas, kuriame dalyvaus apie 700 vaikų ir dalis jų tėvų, atskleis ne tik tęstinį poveikį, bet ir ankstyvųjų bendraamžių santykių bei emocinio ir elgesio prisitaikymo vaikystėje skerspjūvio ryšius. Ypatingas dėmesys bus skiriamas namų aplinkai ir tėvų vaidmeniui draugystės kokybei ir draugystės nutraukimo rezultatams. Siūlomas tyrimas reikšmingai prisidės prie visuomenės sveikatos ir pagerins daugelio vaikų, kenčiančių nuo santykių su bendraamžiais sunkumų, gyvenimą, nes tėvai, mokytojai ir specialistai galės geriau suprasti, kodėl draugystė nutrūksta ir kas labiausiai nukenčia nuo neigiamų draugystės iširimo padarinių.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų kompetencijos ugdymas vystant protų pritraukimą ir reintegraciją“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-ESFA-V-711-01-0004
Projekto pavadinimas: „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2016-05-20 iki 2022-04-30.
Projekto dalies koordinatorė MRU: dr. Nomeda Gudelienė.
Projekto vykdytojas: Lietuvos mokslų akademija.
Kiti partneriai: Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijų universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Šiaulių Universitetas, Vilniaus Gedimino Technikos universitetas.
Santrauka: Projekto tikslas – siekiant stiprinti mokslininkų ir kitų tyrėjų kompetencijas viešinti ir skleisti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus Lietuvoje ir už jos ribų, leidžiant periodinius mokslo leidinius.
Projekto tikslinė grupė – mokslininkai ir tyrėjai, įskaitant periodinių mokslo leidinių redakcinių kolegijų narius, recenzentus.2016–2018 m. bus leidžiami 47 aukščiausio mokslinio lygio ir reikšmingiausi Lietuvos periodiniai mokslo leidiniai (iš viso – 426 numeriai), kuriuos atrinko Lietuvos mokslų akademijos, LR švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos mokslo tarybos ekspertų komisija. Atrinkti leidiniai yra įvairių mokslo sričių: 4 – biomedicinos, 2-žemės ūkio mokslų, 6 – fizinių, 19 – humanitarinių, 14 – socialinių ir 2 – technologijos mokslų. Leidinių turinio kokybei ir originalumui užtikrinti bus atliekamos straipsnių kokybės, originalumo ir autorystės patikros.
Siekiamas rezultatas: Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai, turėdami palankias sąlygas viešinti, skleisti tyrimų ir eksperimentinės plėtors rezultatus, susipažinti su kitų mokslininkų veikla, pagerins savo kompetencijas, sustiprins bendradarbiavimą su kitais mokslininkais, įsitrauks į mokslines diskusijas ir bendrus projektus, taip užtikrindami mokslo ir technologijų pažangą.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonę Nr. 09.3.3-ESFA-V-711 „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimas“.
Projekto Nr. 09.3.3-ESFA-V-711-01-0001
Projekto pavadinimas: „Doktorantūros studijų plėtra”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2016-05-20 iki 2022-04-30.
Projekto dalies koordinatorius MRU: Loreta Paukštytė.
Santrauka: Projekto tikslas – skatinti aukštos kvalifikacijos specialistų (daktarų) rengimą Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, konkursų būdu finansuojant doktorantūrą, kurios temos yra aktualios šiuolaikinių mokslo ar meno tyrimų plėtrai arba Lietuvos ūkio poreikiams.
Siekiamas rezultatas: Projekto metu parengti jaunieji mokslininkai turėtų gebėti spręsti aktualias mokslo problemas, savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus, sėkmingai integruotis į nacionalinę ir tarptautinę mokslo aplinką, išsiugdyti darbo rinkai reikalingus įgūdžius bei gebėjimus, sudarančius galimybes jiems dirbti tarpdalykinėse, tarpinstitucinėse ir tarptautinėse tyrėjų komandose.
Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ įgyvendinimo priemonę „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimas“.
Projekto Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-03-000
Projekto pavadinimas: „Nacionalinės informacinio poveikio atpažinimo ir analizės ekosistemos (NAAS) sukūrimas”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-03-02 iki 2023-02-28.
Projektą įgyvendina: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.
Projekto partneriai: Mykolo Romerio universitetas.
Projekto dalies vadovas MRU: Evaldas Bružė.
Santrauka: Projekto tikslas – sukurti efektyvią ir šiuolaikišką mokslo ir studijų ekosistemą, įgalinančią aukštąsias mokyklas rengti nacionalinio, visuomenės ir viešojo saugumo specialistus ir vykdyti mokslinę veiklą, apimančią informacinį saugumą, informacinių ir hibridinių grėsmių analizes, integruotą (interneto ir kinetinės) informacinės erdvės stebėjimą ir galimai nusikalstamo turinio analizę.
Siekiamas rezultatas: projekto metu sukurta technologinė bazė leis vykdyti mokslinius projektus, kurių rezultatais galės pasinaudoti šalies ir tarptautinės institucijos: Lietuvos kariuomenė, LR žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, LR Prezidentūra, LR Vyriausybė, LR ministerijos, ES institucijos pagal savo kompetencijos sritis.
Projekto vertė: 2 173 000,00 EUR
ES struktūrinių fondų finansavimo lėšos: 1 955 000,00 EUR
Partnerių nuosavas indėlis: 218 000,00 EUR
Projektas finansuojamas iš Europos regioninio fondo lėšų pagal 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas” priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai LT”.
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0204
Projekto pavadinimas: „Bendrovių teisės skaitmeninimas: harmonizavimo iššūkiai ir galimybės pasirinktose jurisdikcijose (DigiCoL)”.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2021-07-07 iki 2023-07-06.
Podoktorantūros stažuotojas – dr. Ivan Romashchenko.
Podoktorantūros stažuotės vadovas – prof. dr. Virginijus Bitė.
Santrauka: Tyrimo tikslas – įvertinti bendrovių teisės skaitmeninimo mechanizmus ES teisėje, Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Ukrainoje bei pasiūlyti rekomendacijas jiems patobulinti. Tyrimas bus atliekamas naudojant universitetų internetinius ir fizinius išteklius, internetinius pasirinktų jurisdikcijų juridinių asmenų registrus ir atitinkamus ES internetinius išteklius. Tyrimo metu reikės susipažinti su nacionaliniais bendrovių teisės įstatymais, teismų praktika pasirinktose šalyse, bendrovių steigimo dokumentų šablonais. Bus naudojami šie tyrimo metodai: lyginamoji, sisteminė, istorinė analizė ir sintezė. Be to, bus vykdoma apklausa Lietuvos verslo sektoriuje naudojant Google Forms. Respondentų bus klausiama, ar jie naudojasi elektroninėmis priemonėmis savo verslo veikloje, jei taip – kokiose procedūrose, ar yra patenkinti, kaip elektroninės priemonės naudojamos verslo veikloje, ir kokių pasiūlymų jie turi internetinių procedūrų reguliavimo bendrovių teisėje patobulinimui. Respondentų el. pašto adresai bus rasti iš viešai prieinamos informacijos internete, taip pat per verslo asociacijas, į kurias bus kreiptasi. Remiantis Direktyvos įgyvendinimo tyrimu, bus parengti kriterijai, o svarbiausios jurisdikcijos bus reitinguojamos (kiekvienam išskirtam kriterijui priskiriant 0 arba 1).
Siekiamas rezultatas: Vykdant projektą bus pasiekti šie rezultatai: 3 straipsniai, pateikti recenzuojamiems teisės žurnalams, indeksuojamiems Web of Science ir (arba) Scopus duomenų bazėje, 3 moksliniai pranešimai tarptautinėse konferencijose. Paskelbtuose rezultatuose bus pateiktos rekomendacijos dėl teisės aktų ir praktikos, pasiūlymai dėl tolesnio mokslo plėtojimo tiriamoje srityje ir jie bus naudojami kaip informacinė medžiaga studentams atitinkamuose edukaciniuose kursuose.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0210
Projekto pavadinimas: „Paauglių lytinio tapatumo ir psichosocialinio funkcionavimo sąsajos vienerių metų laikotarpiu”.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2021-06-22 iki 2023-06-21.
Podoktorantūros stažuotoja – dr. Oksana Malinauskienė.
Podoktorantūros stažuotės vadovė – prof. dr. Rita Žukauskienė.
Santrauka: Paauglystė yra lemiamas raidos tarpsnis nenorminės lytinės tapatybės vystymuisi (pvz., Steensma et al., 2013), o kadangi paauglystėje tapatumas yra aktyviai svarstomas, todėl visi paaugliai neišvengiamai yra lytinio tapatumo paieškoje. Kadangi lytinio tapatumo sunkumai gali kliudyti paauglių gebėjimui veiksmingai atlikti paauglystės tarpsniui svarbias užduotis ir sukelti neigiamas trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes tiek fizinei, tiek psichologinei savijautai, todėl lytinio tapatumo sunkumų identifikavimas bei įvertinimas paauglystėje yra svarbus tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Visgi turimos žinios apie paauglių lytinį tapatumą yra labai ribotos ir fragmentiškos, o Lietuvoje apskritai šis svarbus paauglių raidos aspektas menkai aptariamas, nekalbant apie su tuo susijusius mokslinius tyrimus. Lietuvoje vykdomi mokymai lytinio švietimo tematika remiasi užsienio šalių patirtimi, stokojama mokslinės bazės, kokia situacija yra Lietuvoje, nėra atsvaros užsienyje atliekamiems tyrimams. Todėl tyrimu, kuriame dalyvaus 400 paauglių, siekiama atskleisti paauglių lytinio tapatumo ir psichosocialinio funkcionavimo sąsajas vienerių metų laikotarpiu. Atlikti trys matavimai leis nustatyti paauglių lytinio tapatumo ir psichosocialinio funkcionavimo sąsajų ir jų kaitos laikui bėgant aspektą. Šio tyrimo rezultatai reikšmingi raidos psichologijos tyrimų, atliktų Lietuvoje ir užsienyje, kontekste dėl kelių priežasčių: 1) būtų galima praplėsti itin ribotas ir fragmentiškas žinias apie paauglių lytinį tapatumą ir psichosocialinį funkcionavimą; 2) galėtų padėti išgryninti paauglių lytinio tapatumo aspektus, būdingus mūsų kultūriniam kontekstui. Praktinė darbo nauda: galima būtų numatyti prevencinio darbo su paaugliais gaires, pagrįsti intervencines programas, skirtas prisitaikymo vėlyvoje paauglystėje gerinimui, bei parengti rekomendacijas. Taip pat tai padėtų mokyklos vykdomai politikai, susijusiai su švietimu lytiškumo srityje.
Siekiamas rezultatas: 1. Parengtas ir įteiktas spaudai mokslinės publikacijos rankraštis (užsienyje leidžiamuose periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate Analytics (buv. Thomson Reuters) Web of Science duomenų bazėje su įrodančiais dokumentais). 2. Parengtas ir įteiktas spaudai mokslinės publikacijos rankraštis (įteiktas mokslo straipsnio rankraštis leidyklai (redakcijai) su įrodančiais dokumentais kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose (konferencijų pranešimų medžiagoje (straipsnis arba išplėstinės tezės), periodiniuose ar vienkartiniuose straipsnių rinkiniuose ir pan.). 3. Parengti ir priimti du pranešimai į tarptautinę mokslinę konferenciją. Parengtas ir vestas vienas seminaras paauglių lytinio tapatumo tematika. Viena vieša paskaita paauglių lytinio tapatumo ir psichosocialinio funkcionavimo tematika.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0211
Projekto pavadinimas: „Įmonių ekonominio saugumo sistemos transformacija skaitmeninimo procese”.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2021-07-07 iki 2023-07-06.
Podoktorantūros stažuotoja – dr. Olena Khadzhynova.
Podoktorantūros stažuotės vadovė – prof. habil. dr. Žaneta Simanavičienė.
Santrauka: Projekto tikslas – sukurti modernią įmonių ekonominio saugumo skaitmeninimo procese koncepciją, parengti teorines, metodines ir praktines rekomendacijas, kaip pertvarkyti įmonės ekonominio saugumo sistemą skaitmeninimo procese. Projektas apima problemų sprendimą: įmonės skaitmeninimo procesų esmės ir ypatybių tyrimą; skaitmeninio virsmo procesų objektų sąrašo nustatymą įmonėms; skaitmeninimo procesų analizę ir novatoriškų informacinių technologijų diegimą įmonėse; skaitmeninių technologijų diegimo įmonėse veiksnių nustatymą; įmonės skaitmeninimo sistemos struktūrinių komponentų išryškinimą; galimybių ir grėsmių tvariam įmonių veikimui skaitmeninimo kontekste tyrimą; įmonių ekonominio saugumo destabilizuojančių skaitmeninimo veiksnių įtakos pašalinimą; įmonių ekonominio saugumo skaitmeninimo procese vertinimo metodų kūrimą; naujų požiūrių į įmonių ekonominio saugumo sistemos formavimą skaitmeninimo procese kūrimą; informacinės paramos įmonių ekonominio saugumo valdymo procesams skaitmeninimo procese plėtojimą. Remiantis tyrimo rezultatais, bus suformuotos rekomendacijos, kaip užtikrinti efektyvų įmonių ekonominio saugumo sistemos kūrimo procesą, skaitmeninimo procesus ir diegti inovatyvias informacines technologijas įmonėse, diagnozuoti tvaraus įmonių veikimo galimybes ir grėsmes skaitmeninimo procese, plėtoti informacinę paramą valdant įmonių ekonominį saugumą.
Siekiamas rezultatas: Planuojami teoriniai projekto rezultatai – sukurta ir įgyvendinta nauja koncepcija dėl įmonių ekonominio saugumo sistemos formavimo skaitmeninimo procese; parengtos teorinės rekomendacijos dėl tvaraus įmonių veikimo galimybių ir grėsmių skaitmeninimo procese. Praktiniai projekto rezultatai – pritaikytos siūlomos rekomendacijas, kaip pertvarkyti įmonių ekonominio saugumo sistemą skaitmeninimo procese. Remiantis tyrimo rezultatais, bus suformuotos rekomendacijos, kaip užtikrinti efektyvius įmonių ekonominio saugumo sistemos kūrimo skaitmeninimo procesus ir diegti inovatyvias informacines technologijas įmonėse, diagnozuoti tvaraus įmonių veikimo galimybes ir grėsmes skaitmeninimo procese, plėtoti informacinę paramą valdant įmonių ekonominį saugumą. Pagrindinės darbo nuostatos, išvados ir rekomendacijos turėtų būti naudojamos praktinėje įmonių, specializuotų organizacijų, departamentų veikloje. Švietimo procese bus diegiamas konceptualus požiūris į įmonių ekonominio saugumo sistemos formavimą ir įgyvendinimą skaitmeninimo procese. Planuojama pateikti 3 straipsnius į Scopus ir Web esančius žurnalus, dalyvauti 8 nacionalinėse/tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0212
Projekto pavadinimas: „Mažmeninės prekybos įmonių lankstumo poveikis vartotojų elgsenai ir darniam vartojimui”.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2021-06-22 iki 2023-06-21.
Podoktorantūros stažuotoja – dr. Ugnė Dūdė.
Podoktorantūros stažuotės vadovė – prof. dr. Rima Žitkienė.
Santrauka: 2020 metų pradžioje pasaulį užklupusi pandemija drastiškai paveikė valstybės ir privačių institucijų veiklą bei vartotojų elgesį. Skaitmeninės technologijos, internetas ir elektroninės prekybos plėtra atvėrė vartotojams didesnį pasirinkimą, greitesnį prekių įsigijimą, nepriklausomai nuo gamintojo, tiekėjo situacijos šalies vidaus rinkoje. Mažmeninės prekybos įmonės, prisitaikydamos prie pasikeitusių sąlygų turi pasiruošti tam, kas laukia pandemijai pasibaigus. Mažmeninės prekybos įmonės turės persvarstyti, kaip patenkinti naujai besiformuojančius vartotojų poreikius ir kaip nenukrypti nuo darnaus vartojimo principų. Todėl itin reikšminga tirti ir nustatyti, kaip kinta vartotojų elgsena bei, kokie veiksniai lemia mažmeninės prekybos įmonių elgseną ir jų sėkmę. Projekte keliama mokslinė problema – kaip mažmeninės prekybos įmonių lankstumas paveikia vartotojų elgseną ir darnų vartojimą? Projekto tikslas – išanalizavus mažmeninės prekybos įmonių lankstumo ir darnaus vartojimo teorinius požiūrius parengti mažmeninės prekybos įmonių poveikio vartotojų elgsenai bei darniam vartojimui vertinimo metodologiją ir patikrinti ją Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių kontekste. Tikslui pasiekti keliamas uždavinys, t. y. atlikus teorinius tyrinėjimus, suformuoti tyrimo metodiką ir atlikti tyrimą bei jo rezultatų vertinimą. Uždaviniui spręsti formuojamos trys veiklos: 1 Veikla: Teorinis pagrindimas; 2 Veikla: Metodologijos formavimas; 3 Veikla: Tyrimo atlikimas ir rezultatų vertinimas. Projekto įgyvendinimo metu apžvelgta ir susisteminta naujausia mokslo literatūra ir suformuota mažmeninės prekybos įmonių poveikio vartotojų elgsenai bei darniam vartojimui vertinimo metodologija sudarys sąlygas atlikti tyrimą, kurio rezultatai bus ne tik unikalūs, bet ir svarbūs vadybos mokslo plėtotei, nes praplės žinias apie vartotojų elgsenos pokyčius ir mažmeninės prekybos poveikį tvariam vartojimui.
Siekiamas rezultatas: Projekto baigiamojoje ataskaitoje planuojama pateikti mokslinė produkcija:
– Konferencijos pranešimo tekstai tarptautinėse konferencijose – 2 vnt.
– Straipsnis- recenzuojamas tekstas – 2 vnt.
– Mokslo populiarinimo straipsnis – 2 vnt.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0215
Projekto pavadinimas: „Lietuvos ežerų ekosisteminės paslaugos: klimato ir žemės naudojimo pokyčių poveikis (LACLAN)”.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2021-06-22 iki 2023-06-21.
Podoktorantūros stažuotojas – dr. Miguel Angelo Raposo Inacio.
Podoktorantūros stažuotės vadovas – prof. dr. Paulo Alexandre da Silva Pereira.
Santrauka: Projektu siekiama pagerinti žinias apie ekosistemų paslaugas (EP) ir jų indėlį į žmonių gerovę Lietuvoje, įvertinant ir atvaizduojant svarbiausias įvairių ežerų teikiamas EP skirtingomis laiko-erdvės skalėmis.Taip pat, projekte tiriama, kaip būsimi klimato ir žemės naudojimo pokyčiai daro įtaką aprūpinimui ežero EP tiriamaisiais scenarijais. Projektas suskirstytas į dvi veiklas: 1) Literatūros apžvalga, svarbiausių Lietuvos ežerų EP identifikavimas kartu su suinteresuotosiomis šalimis, rodiklių identifikavimas, scenarijų kūrimas, metodikos parinkimas ir duomenų rinkimas; 2) nacionalinio masto EP žemėlapių sudarymas ir vertinimas iš laiko perspektyvos (įskaitant ateities scenarijus); didelės skiriamosios gebos UAV (bepiločių orlaivių) vaizdai atvejo analizės lygiu ežerams, turintiems reikšmingą socialinę-ekonominę veiklą, susijusią su aprūpinimo, reguliavimo ir kultūrinėmis EP; teikti siūlymus ir rekomendacijas dėl aplinkos politikos ir valdymo. Projekto rezultatai prisidės prie ežerų teikiamų EP pažangos ir padės suprasti sudėtingą sąveiką socioekologinėse sistemose. Taip pat, analizuojamų būsimų klimato ir žemės naudojimo scenarijų įtaka EP teikimui, labai aktuali valdžios institucijoms, sprendimų priėmėjams ir planuotojams, siekiant atskleisti ežerų teikiamų EP vaidmenį ir paremti įvairių nacionalinių ir tarptautinių aplinkos politikos krypčių įgyvendinimą (pvz., Lietuvos nacionalinė aplinkos strategija, Vandens pagrindų direktyva, Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategija iki 2030 m., Europos žaliasis kursas, Paryžiaus klimato susitarimas ir JT darnaus vystymosi tikslai). Galutinė geoduomenų bazė bus prieinama suinteresuotosioms šalims, sprendimų priėmėjams ir plačiąjai visuomenei, siekiant didinti žinomumą apie ežerų ekosistemų vaidmenį teikiant paslaugas ir jų svarbą žmonių gerovei.
Siekiamas rezultatas: LACLAN siekia sukurti unifikuotą duomenų prieigos bazę, talpinančią ežerų EP tyrimų rezultatus. Ši duomenų bazė bus integruota kaip atskiras segmentas į egzistuojantį Lietuvos EP geoportalą LINESAM (http://linesam.mruni.eu), kuris šiuo metu prieinamas plačiajai visuomenei bei sprendimų priėmėjams. Planuojami trys pranešimai konferencijose, du moksliniai straipsniai, du mokslo populiarinimo straipsniai.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0217
Projekto pavadinimas: „Socialdemokratijos transformacija XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje: tarptautinis kontekstas ir Lietuvos atvejis”.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2021-06-22 iki 2023-06-21.
Podoktorantūros stažuotojas – dr. Gintaras Mitrulevičius.
Podoktorantūros stažuotės vadovas – prof. dr. Andrius Bielskis.
Santrauka: Mokslinio projekto tikslas – ištirti socialdemokratijos transformaciją Europoje ir Lietuvoje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje. Mokslinio tyrimo tikslą padėsiantys įgyvendinti mokslinio tyrimo uždaviniai: 1) teoriškai artikuliuoti socialdemokratijos sampratą, parodant ir išryškinant jos kaitą skirtingais socialdemokratijos istorinės raidos etapais; 2) išanalizuoti ir rekonstruoti tarptautinės socialdemokratijos transformaciją XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje; 3) ištirti socialdemokratijos raiškos atgimimo ir transformacijos pokomunistinėse šalyse ypatybes (veiksnius, etapus, bruožus, tendencijas); 4) išnagrinėti socialdemokratijos raiškos atgimimo ir transformacijos ypatybes (veiksnius, etapus, bruožus, tendencijas) pokomunistinėje Lietuvoje; 5) išanalizuoti šiuolaikinės – XXIa. 2-ojo dešimtmečio pabaigos – 3-ojo dešimtmečio pradžios Lietuvos ir europinės/pasaulinės socialdemokratijos raidos tendencijas ir perspektyvas.
Siekiamas rezultatas: Planuojami mokslinio tyrimo projekto rezultatai: 2 mokslo straipsniai tarptautiniu mastu pripažintuose mokslo žurnaluose; mokslo studija; mokslo populiarinimo straipsnis; pranešimas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje. Šio mokslinio tyrimo rezultatai suteiktų lietuviškame kontekste naujų žinių ir įžvalgų politikos ekspertams (politologams, politikos komentatoriams, apžvalgininkams), viešiesiems intelektualams, žiniasklaidos atstovams, politikams (visų pirma socialdemokratams), taip pat studentams, akademinei bendruomenei bei apskritai visuomenei ir labai apibendrinta prasme prisidėtų prie pastarosios politinės kultūros būklės gerėjimo (kaip žiniai viena iš politinės kultūros dedamųjų yra žinių apie politines institucijas ir politinį procesą kokybė).
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0218
Projekto pavadinimas: „Dirbtinis intelektas klinikiniuose tyrimuose: žmogaus centriškumo vaidmuo teisiniame reguliavime”.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2021-06-22 iki 2023-06-21.
Podoktorantūros stažuotoja – dr. Alma Linkevičiūtė.
Podoktorantūros stažuotės vadovas – prof. dr. Paulius Pakutinskas.
Santrauka: Žmogaus centriškumas yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos (ES) institucijų remiamų principų etiškam, saugiam, patvariam ir patikimam dirbtinio intelekto (DI) technologijų reguliavimui šiandien ir ateityje. Šis projektas įgalins tarpdisciplininį bendradarbiavimą, siekiantį įvertinti, ar žmogaus asmens centriškumo principas yra inkorporuotas į DI teisinį reguliavimą ES, pabrėžti žmogaus centriškumo svarbą ir pateikti išsamias etikos gaires DI teisinės bazės kūrėjams, skiriant ypatingą dėmesį DI technologijų pritaikymui klinikinių tyrimų srityje. Teisės, bioetikos ir klinikinių tyrimų žinios padės sukurti tarpdisciplininius sprendimus DI reguliavimui ir užtikrinti, kad techniniai kibernetinio saugumo ir etiniai žmogaus asmens centriškumo aspektai yra neatskiriamos ir viena kitą papildančios DI teisinio reguliavimo dalys. Šis projektas pasiūlys praktiškus teisinio reguliavimo sprendimus taikomosioms DI technologijoms bei praturtins DI etikos ir teisės tyrimus, kai DI technologijos taikomos medicinoje ir klinikiniuose tyrimuose.
Siekiamas rezultatas: Planuojami šie mokslinio tyrimo projekto rezultatai: 3 konferencijų pranešimų tarptautinėse konferencijose tezės; 3 straipsniai recenzuojamuose mokslo žurnaluose, indeksuotuose Scorpus arba Web of Science (vienas priimtas spausdinti; du įteikti redakcijoms; bent vienas straipsnis žurnale patenkančiame į Q1-Q2 Clarivate Analytics reitingus); 1 mokslo populiarinimo straipsnis (išleistas) arba 1 straipsnis recenzuojamame mokslo žurnale (priimtas spausdinti). Projekto rezultatai parodys kaip europietiškos vertybės yra inkorporuotos į šiandieninį DI reguliavimą, informuos mokslininkus, teisėkūrą ir visuomenę, kiek orientuotas į žmogų yra DI teisinis reguliavimas ir kaip jį tokį išlaikyti. Prabrėš europietiškų vertybių svarbą DI teisiniame reguliavime. Įtrauks Lietuvos mokslininkus į globalią akademinę diskusiją apie DI teisinį reguliavimą, praturtins tarptautinius tyrimus tarpdisciplininio bendradarbiavimo pavyzdžiais, skatins visuomenės domėjimąsi DI technologijų reguliavimu ir moralinių vertybių svarbą teisiniame reguliavime. Rezultatai taip pat bus naudingi teisėkūrai.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0225
Projekto pavadinimas: „Formalios atitikties problemos ir galimi jų sprendimo būdai kibernetiniame saugume”.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2021-06-22 iki 2023-06-21.
Podoktorantūros stažuotoja – dr. Inga Malinauskaitė-van de Castel.
Podoktorantūros stažuotės vadovas – prof. dr. Darius Štitilis.
Santrauka: Didinant pajėgumus ir gerinant kibernetinio saugumo brandą, kibernetinių incidentų skaičius vis dėlto nemažėja. Šiuo projektu siekiama nagrinėti formalios atitikties problemą kibernetinio saugumo srityje. Tema yra inovatyvi ir nauja, nes formalios atitikties klausimai kibernetiniame saugume yra mažai nagrinėti. Mokslinio tyrimo objektas – kibernetinio saugumo reikalavimai ir jų įgyvendinimas. Bus apsiribojama nagrinėti atsirinktus kibernetinio saugumo reikalavimus skirtingose pasaulio valstybėse bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Didelis dėmesys bus skiriamas skirtumams tarp realiosios ir formaliosios atitikties kibernetiniame saugume išgryninti. Projekto tikslas – išanalizavus kibernetinio saugumo reikalavimus įgyvendinančių teisės aktų reguliavimą, atskleisti šioje teisės srityje egzistuojančius teisės aktų įgyvendinimo probleminius aspektus ir neįgyvendinimo priežastis bei pasiūlyti galimus sprendimo variantus. Projekto įgyvendinimo metu bus nagrinėjami kibernetinio saugumo reikalavimai bei juos įgyvendinantys teisės aktai; atskleidžiamas kibernetinio saugumo teisės aktų įgyvendinimo modelis ir nagrinėjamos kylančios formalios atitikties problemos ir neįgyvendinimo priežastys šiame modelyje; formuluojami pasiūlymai kaip galima būtų pagerinti kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimą. Mokslinio tyrimo medžiaga – duomenų ir dokumentų analizė, kuri būtų pastiprinta ekspertų ir kibernetinio saugumo subjektų apklausa.
Siekiamas rezultatas: Projekto metu bus parengti du mokslo straipsniai aukšto lygio žurnaluose, pristatytas mokslinis pranešimas tarptautinėje konferencijoje ir išspausdintas mokslo populiarinimo straipsnis. Projekto metu pasiekti rezultatai atskleistų sisteminę teisinę kibernetinio saugumo reikalavimų analizę. Projekte išanalizuotos kibernetinio saugumo teisinės normos, jų įgyvendinimo aplinka, tyrimo metu gauti rezultatai ir jų apibendrinimai prisidėtų prie teisėkūros procesų Lietuvos Respublikoje. Susipažinus su šia analize galima geriau suprasti kibernetinio saugumo teisinių normų įgyvendinimą. Be to, išvadose ir pasiūlymuose pateikiamos konkrečios rekomendacijos dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Manytina, kad darbas turėtų būti naudingas ne tik teisėkūros subjektams, bet ir teisininkams – praktikams, konsultuosiantiems klientus šios srities tematika bei rengsiantiems dokumentus dėl kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo. Be to, atliktas tyrimas gali būti naudingas vedant seminarus apie kibernetinio saugumo teisinį reguliavimą. Tikimasi, kad šis tyrimas bus pagrindu tolimesnėms mokslinėms diskusijoms dėl kibernetinio saugumo teisinių normų įgyvendinimo tobulinimo ir geresnės atitikties praktinio siekimo.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-23-0227
Projekto pavadinimas: „Optimalus Konstitucinio Teismo sudėties formavimo modelis, sudarantis prielaidas išvengti konstitucinių teismų krizių”.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2021-06-22 iki 2023-06-21.
Podoktorantūros stažuotoja – dr. Jolita Miliuvienė.
Podoktorantūros stažuotės vadovė – prof. dr. Toma Birmontienė.
Santrauka: Europoje konstitucinių teismų krizės nebėra retas reiškinys, tačiau kompleksinės jų priežasčių ir sprendimo būdų analizės pasigendama. O neužtikrinus efektyvios konstitucinės kontrolės, demokratinei valstybei kyla grėsmė. Tad svarbu išsiaiškinti, kas lemia kylančias konstitucinių teismų krizes ir kas galėtų padėti užkirsti kelią jų atsiradimui. Tyrimas grindžiamas prielaida, kad vienas iš esminių elementų veiksmingam Konstitucinio Teismo funkcionavimui yra sklandus jo sudėties formavimas (atnaujinimas). Tyrimo tikslas – išanalizuoti konstitucinių teismų krizės priežastimi galinčius tapti konstitucinių teismų teisėjų skyrimo mechanizmus bei remiantis kitų ES valstybių nacionaline konstitucine patirtimi rasti galimus tokių krizių sprendimus. Atliekant tyrimą bus analizuojama Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo procedūra kitų ES valstybių (ypač tų, kurios buvo susidūrusios su panašiomis konstitucinėmis krizėmis, kaip antai Lenkija, Čekija, Slovakija ir kt.) nacionalinio konstitucinio ir ordinarinio teisinio reguliavimo kontekste, identifikuojami trūkumai, tiriamos galimybes sumažinti teisėjų skyrime dalyvaujančių valstybės institucijų įtaką Konstitucinio Teismo veiklai per teisėjų skyrimo procesą. Tyrimu taip pat siekiama išsiaiškinti Konstitucinio Teismo formavime dalyvaujančių valstybės valdžios institucijų atsakomybės nevykdant konstitucinių įgaliojimų ribas.
Siekiamas rezultatas: Bus pasiūlyti teisinio reguliavimo pokyčiai, kurie sudarytų prielaidas minimizuoti politinių institucijų įtaką konstitucinių teismų veiklai, inter alia jų sudėties formavimui, ir taip išvengti galimų konstitucinių teismų krizių ateityje. Keliama problema yra aktuali ne vienai ES valstybei, įskaitant ir tas, kurios kol kas nesusidūrė su situacijomis, tad projekto rezultatai bus naudingi komparatyviniams moksliniams tyrimams, be kita ko, dėl konstitucinių teismų veiklos efektyvumo, konstitucinio teisinės valstybės pricipo diktuojamų reikalavimų vykdant konstitucinį teisingumą laikymosi. Rezultatų skelbimas: atiduoti publikavimui 2 straipsniai anglų k. recenzuojamuose tarptautiniuose leidiniuose, 1 straipsnis nacionaliniame recenzuojamų straipsnių rinkinyje, 2 pranešimai tarptautinėse konferencijose.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).