Artūras Paulauskas

Mykolo Romerio universiteto senatas 2005 m. balandžio 29 d.  nutarimu Nr. 1SN-60 už didelius nuopelnus stiprinant Lietuvos valstybės teisinius pagrindus ir teisėtvarką, ugdant naują teisininkų kartą, skatinant pažangią aukštojo mokslo plėtros politiką nutarė suteikti Mykolo Romerio universiteto garbės daktaro vardą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui.

Artūras Paulauskas gimė 1953 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje. Mokykliniai metai prabėgo Šiauliuose – mokėsi ir baigė 2-ąją Šiaulių vidurinę mokyklą. Kaip ir kiekvienam jaunuoliui, teko nemažai laužyti galvą, kokią profesiją pasirinkti. Profesiją, kuri būtų ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir svarbi savęs kaip asmenybės realizavimo dalis, profesiją, kuri būtų įdomi, dinamiška, svarbi ir reikalinga ne tik jam, bet ir žmonėms, su kuriais ir tarp kurių jis gyvena. Būdamas atkaklus, ryžtingas ir tiesus, A. Paulauskas pasirinko teisininko profesiją, kuri atspindi jo nuolatinį siekį – įtvirtinti teisingumo principus visose mūsų gyvenimo srityse. Baigęs teisės studijas Vilniaus universitete, gavo paskyrimą dirbti tardytoju Kaišiadoryse, o po kelerių metų buvo paskirtas Kaišiadorių prokuroro pavaduotoju. Vėliau teko dirbti prokuroru Varėnoje.

Metai, kuriuos A. Paulauskas praleido Kaišiadoryse ir Varėnoje, buvo itin vertingi, o įgyta patirtis padėjo ir toliau siekti užsibrėžtų tikslų – įtvirtinti teisingumą visose mūsų gyvenimo srityse.

1990-ieji metai buvo itin reikšmingi profesinei veiklai – jis buvo paskirtas atkurtosios nepriklausomos Lietuvos generaliniu prokuroru. Tai buvo sunkus darbas ir iššūkis, nes veikiant TSRS generalinei prokuratūrai Lietuvoje, vyko principinė kova siekiant savarankiškos generalinės prokuratūros pripažinimo. Dirbdamas generaliniu prokuroru, o 1995 m. – generalinio prokuroro pavaduotoju, A. Paulauskas principingai kovojo su nusikalstamumu, korupcija ir kartu su kolegomis pasiekė nemažai teigiamų rezultatų.

Norėdamas dar aktyviau įsitraukti į visuomenės gyvenimą, siekdamas teisingumo principus maksimaliai įgyvendinti visose gyvenimo srityse, 1997 m. išmėgino jėgas Prezidento rinkimuose. Pasibaigus rinkimams, A. Paulauskas nusprendė ir toliau dirbti ir įgyvendinti savo parengtą rinkimų programą, kuri buvo palankiai įvertinta bendražygių. Šiam tikslui buvo įkurta politinė organizacija Naujoji sąjunga.

1998 m. balandžio 25 d. A. Paulauskas buvo išrinktas šios Naujosios sąjungos (socialliberalų) pirmininku, o pirmajame VIII Seimo posėdyje (2000 m. spalio 19 d.). buvo išrinktas Seimo Pirmininku.

Pažymėtina, kad būtent šis Seimas, kuriam vadovavo A. Paulauskas, užtikrino Lietuvos narystės Europos Sąjungoje ir NATO politines ir teisines prielaidas. Politiniai ir teisiniai sprendimai, kuriuos tuo laikotarpiu priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, skatino labai sparčią Lietuvos socialinę politinę pažangą, visuomenės ir valstybės raidą.

2000–2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo veikla svarbi ir tuo, kad buvo toliau stiprinami Valstybės teisiniai pagrindai, priimti nauji fundamentalūs teisės aktai, kodeksai, kuriuose buvo ne tik atsižvelgiama į eurointegracinio proceso reikmes, bet ir plėtojama nacionalinės teisės ir kultūros tradicija.

Nuo 2004 m. balandžio 6 d. iki 2004 m. liepos 12 d. A. Paulauskas ėjo laikinojo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. 2004 m. pasibaigus rinkimams į LR Seimą, 2004 m. lapkričio 15 d. buvo išrinktas Seimo Pirmininku. A. Paulausko tvirtas tikėjimas demokratija ir teisingumu, dėmesys jaunajai kartai yra garantija Lietuvos piliečiams, kurie tikisi ir siekia geresnės ateities šalyje.