Dr. Lina Laurinavičiūtė: "Škotai nepriklausomybei tarė "ne" "

lina-laurinaviciute
2014 m. rugsėjo 18 d. referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės rezultatai jau aiškūs – škotai tarė „ne“ nepriklausomybei. Referendume, kuriame balsavę piliečiai turėjo atsakyti į klausimą, ar Škotija turėtų tapti nepriklausoma valstybe, 55 % balsavusiųjų pasisakė prieš nepriklausomybę, 45 % pritarė Škotijos atsiskyrimui nuo Didžiosios Britanijos.

Galimas Škotijos atsiskyrimas nuo Didžiosios Britanijos sukėlė daug aistrų ir diskusijų. Panašiai, kaip ir kitais atsiskyrimo atvejais, pavyzdžiui Kosovo atsiskyrimo nuo Serbijos, aistros virė ir tarp įvairių tautų bei grupių, siekiančių ar norinčių tapti nepriklausomomis. Net pačioje Škotijoje Škotijos nepriklausomybės idėja paskatino Šetlando salų gyventojus pateikti prašymą Škotijos parlamentui dėl referendumo, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl salų atsiskyrimo nuo Škotijos, surengimo. Taigi, Škotijos valstybingumo klausimas atrodo išspręstas, tačiau norėtųsi pateikti keletą trumpų pastebėjimų apie referendumą bei jo rezultatus tautų apsisprendimo teisės požiūriu.

Tarptautiniuose dokumentuose įtvirtinta, kad tautos (tam tikrus požymius atitinkančios žmonių grupės) turi apsisprendimo teisę ir remdamosis šia teise, jos laisvai nustato savo politinį statusą bei garantuoja ekonominį, socialinė ir kultūrinį vystymąsi. Nėra sutariama dėl to, ar apsisprendimo teisė apima tautos teisę į vienašalę sececiją nuo valstybės, kurios dalimi ta tauta yra. Tačiau Škotijos atveju vienašalės sececijos klausimas nėra aktualus, nes net jeigu Škotija referendume būtų pritarusi nepriklausomybei, Škotijos atsiskyrimo nuo Didžiosios Britanijos pagrindas būtų abipusis sutarimas tarp Škotijos ir Didžiosios Britanijos.

2012 m. spalį mėn. Škotijos ir Didžiosios Britanijos vyriausybės pasirašė susitarimą (dar žinomą kaip Edinburgo susitarimas) dėl referendumo, kuriame būtų sprendžiamas Škotijos nepriklausomybės klausimas. Susitarimas inter alia numatė įsipareigojimus surengti nešališką referendumą, įgyvendinantį Škotijos žmonių teisę išreikšti savo nuomonę, bei gerbti referendumo rezultatus, kokie jie bebūtų. Tuo atveju, jeigu Škotija būtų pritarusi nepriklausomybei, ji būtų tapusi nepriklausoma praėjus 18 mėn. po referendumo – 2016 m. kovo 24 d. Škotijos nepriklausomybė būtų reiškusi naujos valstybės susikūrimą ir turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Škotijos tapimo ES nare ir priėmimo į kitas tarptautines organizacijas.

Škotijos referendumas dėl nepriklausomybės yra apsisprendimo teisės įgyvendimo pavyzdys, o Škotijos valstybės susikūrimas būtų laikomas apibusio susitarimo tarp vyriausybių įgyvendimu. Belieka svarstyti, kokios būtų ekonominės ir politinės Škotijos valstybės susikūrimo pasekmės, tačiau Škotijos pavyzdžiu neturėtų būti spekuliuojama. Škotijoje surengtas referendumas nereiškia, jog kiekviena valstybė, kurioje veikia nepriklausomybės siekiantys judėjimai, turi pareigą surengti referendumą dėl nepriklausomybės. Tuo atveju, jei valstybėje yra sudaromos sąlygos tautai įgyvendinti apsisprendimo teisę valstybės rėmuose, laikoma, jog apsisprendimo teisė įgyvendinama tinkamai.      


2014-09-22
Atgal
 
  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • Faks.: (8 5) 267 6000
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747