Projektinės veiklos naujienos

     Trejus metus, 2005 - 2008m. Lietuvos Mokslo ir Studijų fondo buvo remiamas tarpdisciplininis MRUNI ir VU projektas LDK tradicija ir paveldo dalybos. Nuo seno žinomos rusų ir lenkų istoriografijų koncepcijos, traktuojančios Lietuvos Didžiąją Kunigaikštiją ne kaip istorinį subjektą, o kaip lenkų ir rusų „civilizacijų“ kovų lauką, vėliau išvirto į LDK paveldo „dalybas“. XX a. į jas įsijungė lietuvių istoriografija, o šiais laikais – baltarusių.
     Lietuvos Didžioji Kunigaikštija iki šiol buvo tiriama iš etnocentrinių pozicijų ir jos istorija derinama prie rusų, lenkų, lietuvių, ukrainiečių ir baltarusių nacionalistinių didžiųjų naratyvų. Lenkų (O. Haleckis, vėliau J. Bardach, J. Kloczowski), lietuvių (E. Gudavičius) istoriografijoje šiuos naratyvus keitė liberalistinis eurocentrinis didysis naratyvas, traktavęs LDK kaip aktyvų istorinį subjektą, apjungiantį ir iš dalies suinteresuojantį dvi civilizacines tradicijas – lotyniškąją ir bizantinę, kaip Vidurio Rytų Europos dalį, problemiškai susijusią su Rytų ir Pietryčių Europa. Jau iš šios metodologinės pozicijos būtina tęsti lietuvių istoriografijoje ryškėjančius LDK politinės ir kultūrinės integracijos tyrimus (LDK politinės tautos – „natio lituana“ formavimasis, bažnytinės unijos procesas, daugiasluoksnės etnopolitinės savimonės formavimasis, Vakarų meninių stilių simbiozės su bizantiškąja tradicija reiškiniai) tyrimus ir įtraukti į juos šiuolaikinius lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių, moldavų istoriografijos pasiekimus ir tyrimų rezultatus, apie kuriuos duomenys mūsuose pakol kas žinomi fragmentiškai. – ir dėl informacinės sistemos spragų, ir dėl minėtų etnocentrinių tradicijų gyvybingumo ir tam tikro istoriografinio izoliuotumo. Šias istoriografines mokyklas ir šių tautų istorinės sąmonės perspektyvas būtina įtraukti į dialogą ir dar vienu aspektu – vadinamosios daugiaperspektyviosios metodologijos požiūriu. LDK kultūrinio ir konfesinio pliuralizmo – „tolerancijos“ fenomenas bei kai kurios LDK etnokultūrinės bendrijos (žydai, karaimai, sentikiai, romai) jau yra tapę studijų objektu, padedančiu naujai vertinti LDK inetgralumo, mažumų kultūrinių plastų erdvę, dažnai tik jų paveldui apimant visą LDK teritoriją vienu Tęsiant jas būtina įtraukti ir kitas etnokultūrines bendrijas ir susieti šiuos tyrimus su šiandien Lietuvoje gyvenančių tautų istorinės sąmonės perspektyvomis. Tam būtina tirti iš tradicinių istoriografijų ateinančius stereotipinius vaizdinius ir kurti į LDK bendrabūvio tradicijas orientuotus identitetus, o taip pat šiuolaikišką Lietuvos „atminties vietų“ modelį (orientuotą į naujausias prancūzų, vokiečių bei olandų koncepcijas), regis, teoriškai išsprendžiančias prieštaravimą tarp postmoderno „didžiųjų naratyvų“ atsisakymo ir mūsų visuomenėje šiandien fiksuoujamo bendrųjų istorinių vaizdinių poreikio bei „liberalaus nacionalizmo“ koncepto.

     Projekto metu buvo parasytos kelios dešimtys straipsnių, atlikta eilė tyrimų kalimyninėse Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, surengtra 2008 m. didziulė tarptautinė konferencija bei išleista knyga: Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos Tradicija ir Paveldo ‘Dalybos” (Sud. A.Bumblauskas, Š.Liekis ir G. Potašenko) (Vilnius, 2008)

2009-01-21
Atgal
 
  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • Faks.: (8 5) 267 6000
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747