Lectio prima

dsc0009r
Prof. habil.dr. Vygandas K.Paulikas
Mokslas šiuolaikinėje visuomenėje
Mieli pirmakursiai, malonu jus sveikinti mūsų Universitete susirinkusius į pirmą paskaitą ir tuo pačiu pasveikinti visus jus Mokslo ir žinių dienos proga.
Šią šventinę dieną neįmanoma nekalbėti apie mokslo svarbą šiuolaikinėje visuomenėje, apie mokslo pažangos sąlygotą ir vos prieš keletą dešimtmečių pasaulyje prasidėjusį visuomenės virsmą iš industrinės visuomenės į postindustrinę, kurią kai kas vadina žinių, informacine, postmodernia, rizikos visuomene ar kitais panašiais pavadinimais. Šia proga neįmanoma nekalbėti ir apie mokslo pažangos sąlygotus vis spartėjančius globalizacijos procesus.
Jeigu iki 20 amžiaus antrosios pusės kiekvienos valstybės gerovė priklausė nuo jos turimų gamtinių išteklių, gyventojų skaičiaus, pakrančių ilgio, klimato sąlygų tai nuo 20 amžiaus antrosios pusės žinios (mokslas, mokymas, inovacijos) tapo  pagrindiniu valstybių nacionaliniu turtu bei jų ekonominių ir kitokių galių garantu.
Šiuolaikiniame pasaulyje mokslas, mokymas, inovacijos tampa svarbiausiu ne tik atskirų valstybių bet taipogi verslo struktūrų bei atskirų asmenų sėkmę lemiančiu veiksniu  ir neatsitiktinai mokslo bei technologijų plėtrai skiriama vis didesnis atskirai paimtų valstybių, tarptautinių politinių ir ekonominių organizacijų, verslo susivienijimų ir atskirų verslo atstovų dėmesys bei finansiniai ištekliai.
Neįmanomi mokslo žinių kūrimo bei jų sklaidos procesai tose valstybėse, kur nėra pakankamai šiuolaikinį mokslą  bei technologijas išmanančių specialistų. Apie tai liudija pažangiausių pasaulio ekonomikų patirtis (Suomija, Japonija, Airija, JAV, Kanada ir kt.) kur beveik pusė darbingo amžiaus visuomenės narių turi universitetinį išsilavinimą.
Neregėto masto universitetų plėtra vyksta pastaraisiais metais į dinamiškiausių pasaulio ekonomikų tarpą patekusioje Kinijoje. Per pastaruosius dvidešimt metų beveik dešimteriopai padidėjo studentų priėmimas į Kinijos universitetus.
Pasaulio ekonominės plėtros organizacijos (OECD) suvestinėse skelbiama, kad tarp 27 pasaulio valstybių, kurios skiria daugiausiai lėšų mokslo ir technologijų plėtrai yra Kinija, Korėja, Taivanis, Singapūras ir kitos dar neseniai buvusios atsiliekančios ekonomikos, o dabar tituluojamos ekonomikų plėtros „tigrais“ pasaulyje.
Neatsitiktinai pastarojoje Olimpiadoje Kinija tapo neoficialia jos nugalėtoja, nors ankstesnėse Olimpinėse žaidynėse net į prizininkų trejetą nepatekdavo. Pasaulio sporto ekspertai vieningai pripažįsta, kad tai įvyko vien todėl, jog Kinija itin daug lėšų ir dėmesio skyrė šios srities mokslui, mokymui, inovacijų plėtrai.  
Europos Sąjungoje numatoma iki šio dešimtmečio pabaigos paversti Europos ekonomiką  į konkurencingiausią „grįstą mokslu“ pasaulio ekonomiką. Pirmą kartą apie tai buvo paskelbta 2000 metais Europos Sąjungos valstybių vadovų susitikime Lisabonoje.
Europos Komisijos paruoštoje finansinėje perspektyvoje 2007-2013 metams numatoma skirti mokslui net 68,3 milijardo eurų arba beveik keturis kartus daugiau nei 2002-2006 metams.
Pažangiausios pasaulio valstybės sėkmingai įgyvendina Europos 18 amžiaus – Švietimo amžiaus didžiųjų švietėjų (Voltero, Ruso, Loko, Gėtės ir kt.) mokymą, pagal kurį  tautos brandumą lemia gerai organizuota švietimo sistema.
Britanijos filosofas ir ekonomistas Džonas Milis, gyvenęs XIX amžiuje, teigė, kad „valstybės vertė galų gale priklauso nuo ją sudarančių asmenybių vertės“.
Neatsitiktinai Jungtinių Tautų organizacija valstybių vertinimui naudoja žmogaus socialinės raidos indeksą (angl. The Human Development Index – HDI), o jį apskaičiuojant tarp svarbiausių rodiklių yra gyventojų raštingumas ir mokymosi kokybė valstybėje.
Vieningai nūdienos pasaulyje pripažįstamas vieno iš vadybos mokslo pradininkų teiginys, kad nėra turtingų ir neturtingų valstybių, o yra tik blogai ir gerai valdomos valstybės. Akivaizdžių šio teiginio teisingumą įrodančių pavyzdžių galime šiandien stebėti netgi artimiausiose Lietuvos kaimyninėse valstybėse. Vienos iš jų neturėdamos gamtinių išteklių yra turtingos, o kitos su pasakiškais savo gamtos turtais pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą yra priskiriamos atsiliekančioms valstybėms.
Kviečiu nepasiduoti pigiai propagandai apie Lietuvos universitetų nepilnavertiškumą, nes tai puikiai įrodo mūsų absolventai, kurie sugeba įsidarbinti Europos Sąjungos institucijose, atviruose konkursuose neretai įveikdami Oksfordo ir Kembridžo bei kitų taip vadinamų prestižinių universitetų absolventus. Neretai mūsų studentai tai įrodo ir tarptautinėse dalykinėse varžytuvėse.  
Jūs pasirinkote teisės ir valdymo studijas ir nuo jūsų priklausys, kokia ateityje bus mūsų valstybė: ar panašiai valdoma ir turtinga, kaip Suomija, Švedija, Airija, Liuksemburgas ir pirmaus pasaulyje pagal HDI, ar panašiai, kaip Rusija ir Baltarusija užims tik 64 ir 67 vietas, kaip skelbia paskutinis JT indeksas. Gaila, kad pakol kas ir Lietuva pagal šį indeksą atsidūrė tik penktame valstybių dešimtuke.
Kviečiu visus čia susirinkusius deramai išnaudoti pačius gražiausius jaunystės metus tam, kad laikui atėjus deramai galėtume dalyvauti savo valstybės valdymo bei jos teisinės sistemos sklandaus funkcionavimo procesuose.

Atgal
 
  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • Faks.: (8 5) 267 6000
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747