Fakulteto naujienos

Vilhelmina Vaičiūnienė: Mokėti tik anglų kalbą šiandien neužtenka

vilhelminavaiciuniene

Anglų kalbos mokėjimas – jau tarsi privaloma eilutė kiekvieno darbuotojo CV, bet kalbų profesionalai sako, kad tik susikalbėti angliškai apie „orą ir bites“ jau neužtenka, o antros kalbos mokėjimas atveria visiškai kitas profesines galimybes. Vis dėl to Mykolo Romerio universiteto (MRU) Vertimo ir redagavimo studijų programos vadovė doc. dr. Vilhelmina Vaičiūnienė akcentuoja, kad vienos ar kelių kalbų mokėjimas pirmiausia yra reikšmingas asmens tobulėjimui.
„Kalbos reikalingos ne tik karjerai ar profesijai, – sako Vilhelmina. – Gerai mokėdamas pasaulyje pripažintą kalbą žmogus turi unikalią galimybę keliauti, skaityti literatūrą ar žiūrėti filmus originalo kalba. Taip plečiasi jo akiratis, mezgami asmeniniai ir profesiniai ryšiai, o kalbos atveria neribotas galimybes bendrauti su kitų kultūrų žmonėmis ir pažinti pasaulį“.

Koks anglų kalbos likimas?
Pasak docentės, nors Europos Sąjungos dokumentai skatina daugiakalbystę, anglų kalba išlieka ir ko gero išliks ateityje svarbiausia tarptautinio bendradarbiavimo kalba. „Taip, šia kalba vyksta didžioji dalis komunikacijos tiek žodžiu, tiek raštu tarp skirtingų šalių įstaigų ir įmonių“, – sako V. Vaičiūnienė. Pašnekovė atkreipia dėmesį, jog tiems, kurių anglų kalba yra gimtoji, dažnai net neturi didesnio poreikio mokytis kitą užsienio kalbą. „Tik 10 proc. amerikiečių, kuriems anglų kalba gimtoji, moka ir antrą kalbą, kai Europos Sąjungoje tokių žmonių yra net 56 proc.“, – pastebi V. Vaičiūnienė.
Tačiau pašnekovė akcentuoja, kad jei anglų kalba nėra gimtoji, tik šnekamosios kalbos įgūdžių versle jau neužtenka. „Anglų kalbos pradmenys įgyjami jau mokykloje, tačiau universiteto studijų programose mes pagrindinį dėmesį skiriame dalykinei verslo, teisės anglų kalbai“. Docentė sako, kad išmanančių tam tikros srities specifinę kalbą bei galinčių sėkmingai vertėjauti paklausa milžiniška viešajame sektoriuje, valstybės valdymo institucijose ir verslo kompanijose. „Šie specifiniai gebėjimai darbo rinkoje yra tapę būtinybe ir turi didžiausią paklausą“, – neabejoja pašnekovė.

Kalba suartina verslus
Pašnekovės teigimu, profesiniame kelyje geras ne tik anglų, bet ir kitos konkrečios kalbos mokėjimas, labai svarbus verslo ryšių mezgimui ir vėlesniam jų palaikymui. V. Vaičiūnienė pabrėžia, kad be anglų mokant bent dar vieną užsienio kalbą atsiveria visiškai kitos karjeros galimybės. „Šiuolaikinis verslas siekia su klientais kitose šalyse bendrauti tiesiogiai, ir tam vis dažniau pasitelkia jų gimtąsias kalbas, – pastebi V. Vaičiūnienė. – Toks bendravimas yra aiškesnis, paprastesnis, o svarbiausia – kuria tarpusavio pasitikėjimą“. Tad neatsitiktinai vis daugiau pasaulio bendrovių, kurios teikia paslaugas keliose šalyse, siekia savo paslaugas pristatyti ir bendrauti su klientais bent keliomis konkretaus regiono kalbomis. „Lietuvos ir tarptautinės kompanijos vis dažniau ieško darbuotojų, kurie geba bendrauti ne tik anglų, bet ir dar viena užsienio kalba, kuri būtų kompanijos įkūrėjų, partnerių ar klientų gimtoji kalba, – pastebi V. Vaičiūnienė, – todėl šiandieninei darbo rinkai itin reikalingi specialistai ir vertėjai, gebantys bendrauti keliomis užsienio kalbomis“.

Populiariausios ir perspektyviausios kalbos
Paprašyta įvardinti populiariausias pasaulio kalbas, docentė pirmiausia pamini kinų (mandarinų), vokiečių, ispanų, arabų. „Šių kalbų paplitimą ir populiarumą pirmiausia lemia milžiniška populiacija ir rinkos“, – sako pašnekovė. MRU vertimo ir redagavimo studijų programose be dalykinės anglų kalbos dar galima mokytis ir prancūzų, norvegų, vokiečių ir net korėjiečių. Nors kai kurios iš jų ir nepatenka tarp populiariausių, šių kalbų ekspertai itin vertinami dėl kitų priežasčių. „Tarkim, prancūzų kalba yra pagrindinė teisės kalba, todėl šios kalbos specialistai itin paklausūs ES institucijose, jie ypač reikalingi Teisingumo teismo darbe.
Norvegų kalbos populiarumas auga dėl glaudžių verslo santykių tarp Lietuvos ir Norvegijos įmonių“. V. Vaičiūnienė sako, kad šiuo metu ypač auga susidomėjimas korėjiečių kalba. „Lietuva Pietų Korėjai – tarsi geografinis tiltas į Europą, jungiantis Vakarų ir Rytų kultūras, korėjiečiai skiria nemažai dėmesio ne tik verslo ryšių mūsų šalyje užmezgimui, bet ir Korėjos kultūros pristatymui. Štai MRU jau keletą metų aktyviai veikia pačių korėjiečių įsteigtas Karaliaus Sedžongo institutas, kuris pačioje Korėjoje buvo pripažintas kaip vienas geriausių. Tad neabejotinai ir šios kalbos specialistų poreikis ateityje tik didės“.