Prof. dr. Aleksandra Lezgovko: Iššūkiai perduodant šeimos verslą įpėdiniams: pliusai ir minusai

aleksandra
Gerbiama profesore, kokios problemos gali kilti tėvams šeimos verslus perduodant savo vaikams?
Statistiniai duomenys apie šeimos verslo perdavimą visur pasaulyje yra maždaug tie patys: iš 100 šeimos įmonių tik apie 30 yra perduodamos iš pirmos kartos antrajai. Trečiajai kartai pasilieka 15 įmonių ir tik 12 kompanijų vadovauja ketvirta paveldėtojų karta. Šeimos verslas Lietuvoje dar yra jaunas, o Vakaruose kompanijos turi sukaupusios didelę paveldėto turto perdavimo patirtį.
Tačiau tikrai ne visus pasaulinius šeimos verslus sklandžiai ir saugiai perėmė išsilavinę, kvalifikuoti šeimos nariai – daugelis verslininkų į pagalbą pasitelkė ir samdomus vadybininkus. Neseniai atliktas NUS tyrimas parodė, kad daugiau nei pusėje iš 692 bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Singapūro biržoje (61 proc. iš jų yra šeimos verslai), buvo samdomas generalinis direktorius arba valdybos pirmininkas. Įdomiausia, kad šeimos  nariams tokiu atveju paliekama viena iš minėtų pozicijų. Įtakingiausios vadybos konsultacijų įmonės „McKinsey & Company“ ekspertai teigia, kad šeimos verslo įmonės, kurioms vadovauja samdomi vadovai, valdomos geriau. Vyresni vaikai paprastai blogai tvarkosi su paveldėtu verslu. Galbūt tam įtakos turi reikšmingas valdymo kokybės atotrūkis, lyginant Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokie tijos bei JAV šeimos verslus. Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje priimta, kad šeimos verslui turi vadovauti vyriausias sūnus. Automatiškas verslo perdavimas įpėdiniams sukuria nemažai problemų.
Visų pirma, neatsižvelgiama į alternatyvius kandidatus, turinčius aukštesnę kvalifikaciją. Antra, paprastai paveldėtojai įdeda mažiau pastangų, siekdami būtinų finansų ir vadybinių įgūdžių bei žinių.
Galiausiai, perėmę verslą, šeimos nariai natūraliai tikisi tam tikrų lengvatų darbe bei didesnio užmokesčio. Todėl labiau tikėtina, kad sėkmingesnis bus tas šeimos verslas, kuriame laikomasi griežtos hierarchijos, yra rašytiniai susitarimai ir aiškiai apibrėžti įgaliojimai.
Kokių grėsmių gali kilti perduodant šeimų verslus?
Šeimos verslui pradėjus vadovauti jaunesniajai kartai, jos kompetencija gali sukelti investuotojų nepasitikėjimą.
Pavyzdžiui, 2014 metais Pietų Korėjos bendrovės „Samsung Electronics“ valdymą iš savo tėvo Gonhi Lee perrėmė 48-erių Lee Jae Yong.
Tėvas vadovo bendrovei nuo 1987 metų. Beje, jis yra korporacijos „Samsung“ steigėjo Lee Byung
Chul jauniausias sūnus.Nors Lee Jae Yong baigė mokslus užsienyje, yra JAV didžiausi bendrovių aukščiausio lygio vadovų asociacijos „Business Council“ narys, jis neturi daug vadovavimo patirties – daugiau nei prieš dešimtmetį vadovavo tik šios korporacijos trumpai veikusiam e-komercijos padaliniui.
Šeimos verslo valdymą gali apsunkinti ar sukelti problemų vyresnės kartos atstovų aktyvus neformalus kišimasis priimant sprendimus, nežiūrint, kad verslas jau oficialiai perduotas įpėdiniams.
Ekspertai įspėja, kad nesudarius veiksmingo valdymo struktūros, tokių įmonių veikla gali pablogėti dėl šeimyninių „mūšių“. Dažnai tam įtakos turi ir turto padalijimas tarp jaunosios kartos atstovų. Galiausiai gali atsitikti ir taip, kad veiksmingos kontrolės neturės nė vienas iš šeimos verslo atstovų.




Visą interviu galite rasti VILNIAUS PREKYBOS, PRAMONĖS IR AMATŲ RŪMŲ ŽINIOSE 12 puslapyje:

http://www.cci.lt/wp-content/uploads/2017/04/VPPAR-rumu-zinios_2017-balandis_Nr_2-platinimui.pdf


2017-05-10
Atgal
 
  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • Faks.: (8 5) 267 6000
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747