Kas lemia mūsų finansinius sprendimus?

kartasova
Ar yra tekę kažką įsigyti, o grįžus namo pagalvoti: „O kam man to reikėjo“? Galbūt tuo metu įžvelgėte progą sutaupyti, bet pardavėjas jus kažkaip įtikino persigalvoti... Įdomu, kad iracionalius, logikai prieštaraujančius finansinius sprendimus priima ne tik eiliniai piliečiai, bet ir investuotojai. Kodėl taip yra, tyrinėja mokslo sritis, dar vadinama elgsenos finansais. Tačiau tokios finansų žinios gali būti taikomos ne tik akcijų rinkose, bet ir kasdieniame gyvenime? '
Apie tai, kodėl esame linkę priimti iracionalius sprendimus ir kaip žmonių psichologija veikia finansų rinkas pasakoja Mykolo Romerio universiteto lektorė, Elgsenos tyrimų centro vadovė doc. dr. Jekaterina Kartašova. – Kaip galima apibrėžti elgsenos finansus? MRU nuotr. / Jekaterina Kartašova – Pirmas klausimas, kurį visada užduodu studentams: „Kodėl rinkoje apskritai gali įvykti bet koks verslo sandoris?“. Teisingo atsakymo niekada neišgirstu, nors nuomonių sulaukiu įvairių. Daugelis įsitikinę, kad dėl tinkamos kainos, bet tai tik vienas iš niuansų. Iš tikrųjų sandoriai vyksta todėl, jog skiriasi mūsų ateities lūkesčiai. Jeigu vienas žmogus parduoda akcijas, jis tikisi šiandien jas parduoti brangiau nei rytoj. Jeigu jas kažkas perka, vadinasi, tikisi jų kainos augimo rytoj. O kai yra norinčių ir pirkti, ir parduoti, gali įvykti sandoris, kuriame kaina yra tik derybų objektas. Jeigu visi būtumėm racionalūs ir objektyviai žinotume, kad, pavyzdžiui, rytoj viskas brangs, rinką ištiktų mirtis. Šias temas ir analizuoja elgsenos finansai. Tai mokslo sritis, kuris siekia paaiškinti tuos rinkos veiksnius ir priežastis, kurių nepaaiškina vadinamoji klasikinė finansų teorija, tarkim, tuos pačius finansų „burbulus“ ir kitas finansines anomalijas, kylančias dėl žmogaus psichologijos ypatumų. Iš esmės – tai mokslas apie žmogų ir jo prigimtį, jų gebėjimus priimti vienokią ar kitokią informaciją ir priežastis, kodėl vėliau atsiranda iš pirmo žvilgsnio neracionalūs su finansais susiję sprendimai. – Ar galėtumėte pateikti tokių veiksnių pavyzdžių? – Pasaulyje yra išskiriama daugiau kaip 50 taip vadinamų psichologinių efektų, iš kurių moksliškai šiuo metu daugiau ar mažiau ištirti tik apie pusę iš jų. Tai viena iš inovatyviausių mokslo sričių, kuri pasaulyje dar tik formuojasi ir ateityje bus itin perspektyvi, o Lietuvoje galima sakyti yra apskritai naujas reiškinys. Įsivaizduokite dvi situacijas: kai randate 100 eurų ir kai juos pametate. Įrodyta, kad pirmuoju atveju jūsų emocinis skausmas praradus pinigus būtų maždaug pustrečio karto stipresnis nei pasitenkinimas juos radus. Kaip pavyzdinį efektą galima paminėti „Priklausomybę nuo formos“ (angl. framing). Jo esmė – labai svarbu, kaip jūs pateikiate finansinę informaciją, nes nuo to priklauso, kaip kitas žmogus šią informaciją priima. Tarkim, žmonės skirtingai reaguoja į užrašus „Vienas milijonas“ ir „1 000 000“. Arba – kur kas mažiau įtikinamai skamba faktas, kad avarijose nukenčia 20% žmonių nei pasakius „kas penktas“, nors duomenys yra visiškai tie patys. Kitas efektas, kuris man labai patinka – taip vadinamasis „Gyvatės įkandimo“ (snake-bite) efektas. Vienas iš labai kasdieniškų pavyzdžių – atsargus vairavimas gavus baudą. Tačiau poveikis yra laikinas – po kurio laiko žmogus vėl pradeda vairuoti kaip yra įpratęs. Viena iš geriausiai išplėtotų teorijų elgsenos finansuose yra perspektyvų teorija – ji analizuoja skausmo ir pasitenkinimo santykį. Įsivaizduokite dvi situacijas: kai randate 100 eurų ir kai juos pametate. Įrodyta, kad pirmuoju atveju jūsų emocinis skausmas praradus pinigus būtų maždaug pustrečio karto stipresnis nei pasitenkinimas juos radus. – O kaip šie veiksniai pasireiškia finansų rinkose? – 2011-2012 m. atlikome Lietuvoje aktyviai prekiaujančių investuotojų apklausą ir bandėme išskirti tam tikrus veiksnius, kurie įtakoja jų finansinius sprendimus. Tyrimas atskleidė, kad investuotojai ne tik daro visiems žmonėms būdingas kognityvines ir emocines klaidas, bet jų sprendimai labai priklauso ir nuo asmeninių veiksnių, tokių kaip lytis, amžius, šeimyninė padėtis ir išsilavinimas. Bijodamas nuostolių ir nesėkmių ateityje, veikiamas „gyvatės įkandimo“ efekto investuotojas bent jau kurį laiką kaip tas vairuotojas bus atsargesnis ir vengs rizikuoti, nors aplinkybės investavimui objektyviai žvelgiant gali būti ir labai palankios. Paminėtas „Gyvatės įkandimo“ efektas ypač stipriai pasireiškia po nesėkmingų finansinių veiksmų. Tarkim, investuotojas, valdantis tam tikrą finansinį portfelį, nusprendžia jį modifikuoti ir įsigyja naujų akcijų, o tas sprendimas nepasiteisina. Todėl bijodamas nuostolių ir nesėkmių ateityje, veikiamas „gyvatės įkandimo“ efekto investuotojas bent jau kurį laiką kaip tas vairuotojas bus atsargesnis ir vengs rizikuoti, nors aplinkybės investavimui objektyviai žvelgiant gali būti ir labai palankios. Natūralu, kad pelnas investuotojui sukelia emocinį pasitenkinimą, o nuotolis – emocinį skausmą. Ir normalu, kad investuotojams kartais būna tikrai labai sunku susitaikyti su emociniu skausmu. Dėl to, jeigu jų valdomų akcijų kaina pradeda kristi, dažnas vis tiek jas stengiasi išlaikyti kiek įmanoma ilgiau, tikėdamas, kad rinka atsigaus ir jų kaina pakils. Tiesiog būna per sunku sau prisipažinti, kad ankstesnis sprendimas buvo klaidingas. Ir atvirkščiai – jeigu investuotojas pajunta, kad akcijų kaina pradeda augti, dažnas skuba jas iš karto parduoti. Tokiu būdu tarsi užtvirtinama, kad sprendimas buvo geras, ir džiaugiamasi tuo, kad ir nedideliu, emociniu pasitenkinimu. – Kodėl apie šiuos dalykus turėtų žinoti kiekvienas iš mūsų? – Manipuliavimas informacija, kai paskleidžiama melaginga informacija siekiant nepagrįstai pakelti akcijų kainą yra labai dažnas reiškinys ne tik finansų rinkose. Kognityviniai veiksniai yra ne kas kita, kaip iškreiptas realybės suvokimas. Tačiau kai žmogus yra informuotas, juo manipuliuoti yra kur kas sunkiau. Panašios taktikos dažnai naudojamos ir politikoje, medicinoje, versle. Tuo galima pasinaudoti tiesiog todėl, kad mūsų smegenys yra linkusios nesigilinti ir vadovautis stereotipais bei ieškoti panašumų, kurie nebūtinai tinka visoms gyvenimo situacijoms. Taip pat skaitykite: Ar sportininkas gali pasiekti gerų rezultatų be gero vadybininko? Vilhelmina Vaičiūnienė: „Google“ vertėjas – technologijų laimėjimas, bet...“ Reiktų pabrėžti, kad finansų elgsenos mokslo tikslas nėra išmokyti manipuliuoti. Atvirkščiai – šio mokslo paskirtis yra informuoti ir padėti ir investuotojui ir bet kuriam žmogui suprasti, kas mus veikia, nes visi vadinamieji kognityviniai veiksniai yra ne kas kita, kaip iškreiptas realybės suvokimas. Tačiau kai žmogus yra informuotas, juo manipuliuoti yra kur kas sunkiau. 2016 metais Mykolo Romerio universitete (MRU) buvo įsteigtas Elgsenos tyrimų centras, kuriame mes ir tyrinėjame finansų elgsenos ypatumus, užsiimame finansiniu švietimu ir edukacija. Prie šios veiklos kviečiame prisijungti visus mokslininkus ir tyrėjus, kuriems ši sritis gal būti įdomi.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/kas-lemia-musu-finansinius-sprendimus-233-775856

2017-03-29
Atgal
 
  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747