Apie Ekonomikos ir verslo fakulteto studijų programą "Informatika ir skaitmeninis turinys"

daugel
Brigita Daugėlaitė ir Deimantė Gruzdytė jau daugiau kaip pusmetį gyvena ir studijuoja Dongseo universitete, kuris drauge su Mykolo Romerio universitetu vykdo jungtinę „Informatikos ir skaitmeninio turinio“ studijų programą. Po dviejų pirmųjų studijų metų Lietuvoje merginos likusiai porai metų išvyko studijuoti į Pietų Korėją. Specialiai 15min merginos pasakoja apie savo įspūdžius šioje tolimoje bei daug kam egzotiškoje šalyje. Kodėl pasirinkote skaitmeninio turinio studijas? Brigita Daugėlaitė: Kaip nebūtų keista, mūsų abiejų pasirinkimo priežastys beveik identiškos. Dvyliktoje klasėje mūsų mamos pastebėjo, kad MRU ir Dongseo universitetas turi jungtinę kompiuterinių žaidimų kūrimo studijų programą, ir abi susidomėjome. Po dviejų metų Mykolo Romerio universitete dabar studijas tęsiame Pietų Korėjos Dongseo universitete. Tolima šalis neatbaidė mūsų pasiryžimo studijuoti to, kas mums tikrai patinka. Be to, Pietų Korėja yra viena iš pasaulinių kompiuterinių žaidimų kūrimo lyderių, todėl čia įgytos žinios mums tikrai pravers profesinėje karjeroje. Kur ir ką mokotės, kokiame mieste gyvenate? B.D.: Studijuojame dalykus, kurie apjungia informatiką ir kūrybines disciplinas. Mokomės labai daug ko: nuo programavimo iki piešimo bei dizaino, animacijos, 3D modeliavimo, vizualinių efektų kūrimo (VFX) ir dar daug ko. Deimantė Gruzdytė: Įsikūrėme antrame pagal dydį Pietų Korėjos mieste Busane, kuriame gyvena virš 3,4 mln. žmonių. Būtent šiame mieste koncentruojasi daug žaidimų kūrimo bei kino industrijos studijų. Busanas yra apsuptas kalnų, o ant vieno iš jų įsikūręs Dongseo universitetas bei studentų miestelis. Asmeninio archyvo nuotr. / Brigita Daugėlaitė ir Deimantė Gruzdytė B. D.: Busanas ne tik apsuptas kalnų. Šiame mieste veikia didžiausias šalies ir penktas pagal dydį pasaulio uostas, galima rasti ne vieną ir ne du puikius paplūdimius. D.G.: Dar nespėjome visų aplankyti (šypsosi). Kas labiausiai nustebino pirmaisiais viešnagės mėnesiais? D.G.: Tiesa sakant, vykdamos į šią šalį buvome labai pozityviai nusiteikusios ir nemažai skaitėme apie Pietų Korėją, jos kultūrą. Vis dėl to ilgainiui atsirasdavo dalykų, kurie nustebindavo. Tarkim, Pietų Korėjos jaunimas nelabai kalba angliškai ir netgi šios kalbos privengia. B.D.: Korėjiečiai vengia angliškai atsakyti net į paprasčiausius klausimus. Tačiau įdomiausia, kad vyresnio amžiaus žmonės mielai su mumis bendrauja. Jei negali atsakyti angliškai – atsako korėjietiškai. Be to, vaikinai ir merginos nevengia atvirai demonstruoti artumo net ir tarp tos pačios lyties žmonių. Lietuvoje pamačius gatve einančius tris susikibusius vaikinus ar suaugusius vyrus, visi greičiausiai atsisuktų ir nepalankiai į juos žiūrėtų, tačiau Pietų Korėjoje tai normalus dalykas. Jei vaikinai vaikšto susikabinę ar apsikabinę, niekam tai nerūpi. Tai įprasta tarp labai įvairaus amžiaus žmonių. D.G.: Vis dar stebina nepriekaištinga švara, nors net miesto centre nepamatysi nė vienos šiukšlių dėžės. Nepaisant to, Pietų Korėjos tvarkos, švaros lygis yra labai aukštas, gatvėse šiukšlės nesimėto, nors kiekvienas sausainių pakelis būna atskirai įpakuotas. Be to, mažai kam žinoma, kad korėjiečiai neįprastai skaičiuoja žmogaus amžių. Ką tik gimę kūdikiai jau būna vienerių metų, todėl jei jums, tarkim, 25-eri , tai Pietų Korėjoje jums būtų 26-eri. Kokie yra Pietų Korėjos gyventojai? Kaip aplinkiniai jus priima, ar jaučiatės čia saugiai? B.D. Korėjiečiai tikrai labai geranoriški ir draugiški, o europiečiai jiems yra labai egzotiški ir įdomūs. Manęs ne vieną kartą prašė kartu nusifotografuoti. Vienintelis sunkumas, su kuriuo susiduriame – kai kurie korėjiečiai mėgsta užkalbinti korėjietiškai, ir jiems nesvarbu, ar tu juos supranti ar ne. Čia tikrai jaučiamės labai saugiai. Blogiausia, ką gali pamatyti vidurį nakties, tai du didelius vyrus su kaukėmis žaidžiančius badmintoną (šypsosi). Ar Pietų Korėja brangi šalis? D.G: Pietų Korėjos išsivystymo lygis aukštesnis nei Lietuvos, todėl pragyvenimas čia kainuoja brangiau. Maistas čia taip pat brangesnis, nes dauguma produktų Korėjoje yra importuojami, ypač vaisiai ir daržovės. Pavyzdžiui, 750 g morkų prekybos centre kainuoja apie 5 eurus. Čia brangu ne tik užsieniečiams, bet ir patiems korėjiečiams. Dažnai baigę universitetą korėjiečiai lieka gyventi su tėvais, nes neišgali išsinuomoti buto. Viena mūsų draugė korėjietė planavo įsigyti sofą, bet galiausiai nusprendė tuos pinigus išleisti maistui, kurio jai užteko maždaug savaitei. Kuo skiriasi studijos Lietuvoje ir Pietų Korėjoje? Taip pat skaitykite: Žaidimų industrijos ateitis priklauso kūrybinei informatikai Kriminalistika: kokių savybių reikia norint tirti nusikaltimus? B.D: Studijų lygis čia aukštesnis. Paskaitos vyksta anglų kalba, bet kadangi ir Lietuvoje studijavome angliškai, problemų nekyla. D.G: Pietų Korėjos universitete itin svarbus lankomumas. Praleidus tam tikrą skaičių paskaitų, dalykas iš karto yra užskaitomas kaip neišlaikytas. Labai džiaugiamės, kad mums dėsto labai daug praktinės patirties sukaupę dėstytojai. Dauguma jų yra dirbę didžiausiose ir žinomiausiose pasaulio žaidimų industrijos kompanijose.

Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/pietu-korejoje-kompiuteriniu-zaidimu-kurima-studijuojancios-merginos-tolima-salis-neatbaide-musu-pasiryzimo-studijuoti-233-771988

2017-03-31
Atgal
 
  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747