Naujienos

Vydūnui - 145

dsc0128
Kviečiame prisiminti ypatingai įdomią lietuvių kultūros asmenybę -  filosofą, rašytoją, dramaturgą, kultūros veikėją Vydūną jo 145-ojo gimtadienio proga. Jam skirta knygų paroda yra mūsų bibliotekos fojė.
   

Vydūnas (tikr. Vilhelmas Storosta) gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose (Šilutės raj.), mirė 1953 m. vasario 20 d. Detmolde (Vokietija), 1991 m. perlaidotas Bitėnuose (Šilutės raj.)

1888 m. baigė Ragainės mokytojų seminariją, 1888 - 1892 m. mokytojavo Kintuose (Šilutės raj.), 1892 - 1912 m. Tilžėje.

1896 – 1898 m. Greifsvaldo, 1899 m. Halės, 1900 -1902 m. Leipzigo, 1913 – 1919 m. Berlyno universitetuose studijavo filosofiją, sociologiją, religijų, literatūros bei meno istoriją, anglų, prancūzų, sanskrito kalbas, domėjosi teosofija.

1918 m. dėstė lietuvių kalbos ir kultūros pagrindus Rytų seminare prie Berlyno universiteto, 1919 m. Tilžės realinėje gimnazijoje – lietuvių kalbą suaugusiems, 1920 -1923 m. Telšių gimnazijoje – literatūrą, 1926 – 1927 m. Klaipėdos muzikos mokykloje – kultūros istoriją.

1895 m. įkūrė Tilžės lietuvių giedotojų draugiją ir jai 40 metų vadovavo.

Tilžėje bei daugelyje kitų Rytų Prūsijos vietų rengė lietuviškus vaidinimus, koncertus ir dainų šventes.

1944 m. su Tilžės gyventojais evakuotas į Vokietiją. Nuo 1946 m. gyveno Detmolde, įsijungė į kultūrinę evakuotų Rytų Prūsijos lietuvių bei Lietuvos pabėgėlių veiklą, bendradarbiavo jų spaudoje.

Literatūrinį Vydūno palikim sudaro daugiau kaip 60 knygų – įvairaus žanro pjesės, libretai, apysakos, filosofijos bei istoriosofijos traktatai, dainų rinkiniai, lietuvių kalbos vadovėliai, lietuvių – vokiečių kalbų žodynas, studija apie K. Donelaitį, atsiminimai. Visa Vydūno kūryba – filosofinio pobūdžio.

Vydūnas kūrė modernų ritualinį teatrą, kuriam būdinga veiksmo sakralumas, teatrinis sąlygiškumas, dvasingumo prisodrinta atmosfera.

Išvertė į lietuvių kalbą A. Tenisono, V. Getės, I. Kanto, F. Nyčės, R. Tagorės kūrinių, filosofinę poemą iš indų epo Mahabharata (Bhagavadgita, 1947).


Parodą paruošė bibliotekininkė Gražina Rozancevaitė