Naujienos

Stasiui Šilingui - 125

silingas

Stasys Šilingas skaitė Valstybės teisės paskaitas Vytauto Didžiojo Universitete Kaune 1935 metais. Dėstytojas, iškiliausia ir savo veikla reto daugiaplaniškumo asmenybė, po 75-erių metų grįžo pas jaunuosius teisininkus visiems laikams, tik šį kartą į istorinę Lietuvos sostinę Vilnių, kuriame kartu su kitais mūsų tautos didžiavyriais kūrė Lietuvos valstybingumo pamatus.
 
S.Šilingas (gimęs Vilniuje 1885 m. lapkričio 11 d.) iš savo tėvų paveldėjo barono titulą ir gavo aukštąjį išsilavinimą Maskvos universiteto teisės fakultete. Tačiau visa jo jaunystė prabėgo aktyviai dalyvaujant revoliuciniuose judėjimuose ir net Maskvos barikadose kovojant prieš caro priespaudą, Maskvos universiteto lietuvių studentų draugijoje, kurios pirmininku išrinktas 1908 m., redaguojant „Aušrinę“ – žurnalą lietuviams moksleiviams ir studentams, leidžiant lietuvių rašytojų almanachą „Pirmasis baras“, bendradarbiaujant „Lietuvos žiniose“. Jau 1914 m. paskelbė „Gintarinę deklaraciją“ dėl Mažosios Lietuvos sujungimo su Didžiąja Lietuva. 1917 m. įkūrė demokratinę tautos laisvės Santaros partiją, buvo išrinktas lietuvių tautos tarybos pirmininku. Lietuvių konferencijoje Stokholme įkūrė Lietuvių – švedų draugiją. 1918 m. Vilniuje kūrė Lietuvos kariuomenę, buvo įtrauktas į miesto tarybą.

1920-1926 m. advokatas Kaune, 1924 m. išrinktas Šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininku. Jo rūpesčiu įsteigta M.K.Čiurlionio galerija, Kauno meno mokykla, Operos teatras.

1922 m. nuo Krikščionių demokratų ūkininkų sąjungos vėl buvo išrinktas į Pirmąjį Seimą, vadovavo Užsienio reikalų komisijai. Matydamas grėsmę Lietuvos valstybei, su kitais bendraminčiais dalyvavo 1926 m. perversme ir po jo paskiriamas teisingumo ministru. Įsteigė Vilniui vaduoti sąjungą, Lietuvai pagražinti draugiją. S.Šilingas laikomas iškiliausiu tautos idealų puoselėtoju ir neoficialiu Prezidento A.Smetonos tautininkų ideologijos kūrėju, parengė šios valdančios partijos įstatus. Nuo 1928 m., dešimtmetį būdamas Valstybės Tarybos pirmininkas  ir antros kadencijos teisingumo ministras , jis parengė Teismų santvarkos, Spaudos įstatymus ir 1938 m. Lietuvos Konstituciją. Tais pačiais metais atsistatydino iš Valstybės Tarybos pirmininko ir teisingumo ministro pareigų.

1941 m. birželio 14 d. okupacinės valdžios suimtas, išvežtas į nelaisvę – Krasnojarsko krašto lagerius. Be teismo buvo kalinamas daugiau kaip 10 metų. 1952 m. vasario 27 d. MGB Ypatingo pasitarimo nutartimi nuteistas kalėti 25 metus. 1954 m. birželio 2 d. SSSR Aukščiausiojo teismo karinė kolegija bausmę sumažino ir po 20 dienų leido grįžti į Lietuvą. Vėl suimtas ir ištremtas į Žitomiro srities Dovbyšo psichiškai  nesveikų senelių prieglaudą. 1961 m. grįžo į Lietuvą. Mirė 1962 m. lapkričio 13 d. Palaidotas Kelmės kapinėse. Vykdant paskutinį Stasio Šilingo prašymą, 1999 m. rugpjūčio 27 d. jo paties, žmonos ir dukters Ramintos palaikai iškilmingai perlaidoti Ilguvoje (Šakių raj.) šalia dukters Audronės.