Naujienos

„Simonui Daukantui 220 metų”

dsc0005 Maloniai kviečiame į knygų parodą - „Simonui Daukantui 220 metų” bibliotekos parodų stenduose prie Ilgosios skaityklos.

Simonas Daukantas (1793 m. spalio 28 d. Kalvių kaime Skuodo rajone – 1864 m. gruodžio 6 d. Papilėje Akmenės rajone) – istorikas, rašytojas, švietėjas, pirmasis parašęs Lietuvos istoriją gimtąja lietuvių kalba („Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių”).

Mokėsi Kretingoje, Žemaičių Kalvarijoje, Vilniuje.
Dirbo Rygoje, Peterburge, Vilniuje, Varniuose.
Palaidotas Papilėje.
    
S. Daukantas tikėjo lietuvių tautą atgaivinti kultūrinės veiklos keliu, nematė politinio išsivadavimo iš Rusijos imperijos realių perspektyvų, todėl palaikė 1831 m. ir 1863 m. sukilimus, bet juose nedalyvavo.
Šaltiniuose minima legenda, kad S. Daukantas, būdamas Vilniuje, Aušros vartuose prieš stebuklingą Mergelės Marijos paveikslą davė įžadą rašyti visus darbus tik lietuviškai. Iš tiesų jis tvirtai laikėsi šio pasiryžimo viešumoje vartoti lietuvių kalbą ir savo mokslinius darbus rašė tik lietuvių kalba.

Pirmasis aiškiai atskyrė tautą nuo valstybės. Tautos pagrindiniu skiriamuoju bruožu S. Daukantui yra kalba.
Svarbiausias istorinis darbas – „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių” – pirmoji lietuvių kultūros istorija, išleista Sankt Peterburge 1845 m.
S. Daukantas sukūrė nemažai naujadarų, kurie prigijo lietuvių kalboje: laikrodis, vietovė, prekyba, būdvardis.
S. Daukantas pats ir per savo talkininkus, kurių turėjo apie 50, rinko lietuvių tautosaką ir parengė spaudai rinkinius „Dainės žemaičių”, „Pasakos masių”.
Parašė lietuvių – lotynų ir lenkų – lietuvių kalbų žodynus, vadovėlius „Prasma lotynų kalbos”, „Abėcėlė lietuvių, kalnėnų ir žemaičių kalbos”, išvertė iš lotynų kalbos „Pasakas Fedro”.

Dažniausiai pasirašinėjo J. Laukio, M. Šauklio, J. Girdenio, J. Einoro slapyvardžiais.
    

Parodą parengė bibliotekininkė Gražina Rozancevaitė