Naujienos

 

„Bibliotekos aktualijų“ archyvas

Rugsėjo 28-oji - Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena

paroda Didžioje skaitykloje eksponuojama knygų paroda „Rugsėjo 28-oji - Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena“.
Kviečiame į parodą pasigrožėti knygomis apie Vilnių, Gedimino miestą.

Gediminas (apie 1275 – 1341) – Lietuvos didysis kunigaikštis, žymiausias XIV amžiaus pirmosios pusės Lietuvos politikas ir diplomatas.

„Te per amžius mus gaivina
Miestas mūsų Gedimino!
Te per amžius jo šviesa
Šviesis Lietuva visa!
Te lietuviui Vilnius bus
Meilės džiaugsmas ir dangus!“
(Sruoga B. „Giesmė apie Gediminą“)
   

„Skirtingai nuo daugelio savo pirmtakų ir vėlesnių Lietuvos valdovų, Gediminas nebuvo kunigaikštis karžygys. Jam kur kas artimesnė ir sėkmingesnė buvo diplomatinė veikla. Gediminą galima laikyti vienu iš žymiausių vidurinių amžių Lietuvos diplomatų.“ (Iš knygos: Nikžentaitis A. Gediminas. 1989. P. 106).

„Nuo pat valdymo pradžios Gediminas sprendė dvi problemas – stengėsi pralaužti LDK izoliaciją nuo katalikiškos Europos dalies ir plėsti įtaką rusų žemėse.

1323 m. pavasarį Gediminas popiežiui Jonui XXII į Avinjoną išsiuntė laišką, kuriame skundėsi Ordino daromomis skriaudomis ir tarėsi dėl Lietuvos krikšto. Gegužės mėnesį valdovo pasiuntiniai vežė laiškus į Saksonijos ir Gotlando miestus. Gediminas skelbė taiką ir siūlė palankias prekybos sąlygas. Antrame laiške popiežiui LDK valdovas informavo apie Vilniuje ir Naugarduke pastatytas bažnyčias, kvietė į savo valstybę katalikų dvasininkus, pirklius, amatininkus. Pontifikas pirmą kartą gavo patikimos informacijos apie padėtį uždarose pagonių žemėse. Laiškai popiežių pasiekė tuo metu, kai jis konfliktavo su imperatoriumi Liudviku IV. Pasitaręs su Prancūzijos karaliumi Karoliu IV, popiežius į Lietuvą išsiuntė benediktinų vienuolius – Aleto vyskupą Baltramiejų ir Piuji Šv. Gotfrydo vienuolyno abatą Bernardą. Tačiau jiems atvykus Gediminas paneigė savo ankstesnę nuostatą dėl krikšto. Manoma, kad pabūgo pagonių ir stačiatikių pasipriešinimo. Krikšto idėja liko neįgyvendinta, bet visa katalikiškoji Europa sužinojo apie išmintingą ir tolerantišką pagonių šalies valdovą, kurio valstybėje taikiai sugyvena pagonys ir stačiatikiai, be to, dar leidžiama kurtis ir katalikams bei nedraudžiama jų misionieriška veikla.<...>

Gedimino vaikų santuokos atspindi įvairialypę diplomatiją. Auklėti pagoniškai Gediminaičiai vedybų metu priėmė skirtingus tikėjimus, pritapo prie vietos papročių, papildydami juos savo namų tradicijomis ir savitu auklėjimu. Nemažai Lenkijos ir Rusios teritorijų prie Lietuvos buvo prijungtos per Gedimino sūnų vedybas. Lietuvos valdovo dukterys į vyrų namus atsinešė didelius kraičius. Tėvų namuose išauklėtos kaip asmenybės, vyrų namuose jos buvo lygiavertės darbų partnerės, savotiškos Lietuvos kultūros ambasadorės.“  (Iš knygos: Lietuvos valdovai. 2010. P. 24 ir 26).



Parodą parengė bibliotekininkė Gražina Rozancevaitė   

  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • Faks.: (8 5) 267 6000
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747