Naujienos

 

„Bibliotekos aktualijų“ archyvas

„Nobelio literatūrinės premijos laureatui ČESLOVUI MILOŠUI - 100 metų”

d-021


2011-ieji metai paskelbti Česlovo Milošo metais Lietuvoje ir Lenkijoje. Poeto, filosofo ir literatūros mokslininko jubiliejus įtrauktas į UNESCO minimų datų sąrašą. 100-ąsias jo gimimo metines mini Prancūzija, JAV, Kinija, Izraelis, Rusija ir kitos šalys.
Maloniai kviečiame aplankyti knygų parodą (bibliotekos parodų stenduose bibliotekos fojė) - „Nobelio literatūrinės premijos laureatui ČESLOVUI  MILOŠUI - 100 metų” .



„Gera gimti mažame krašte, kur gamta yra žmogiška, lygiavertė žmogui, kur per šimtmečius tarpusavyje sugyveno įvairios kalbos ir įvairios religijos. Kalbu apie Lietuvą, mitų ir poezijos žemę”,- sakė Česlovas Milošas 1980 metų gruodžio 10 dieną Stokholmo rotušėje, gavęs Nobelio literatūros premiją. Šioje tradicinėje laureato prakalboje jis išdėstė savo estetinę programą, apibūdino savo požiūrį į literatūros paskirtį, taip pat įtaigiai priminė klausytojams Molotovo – Ribentropo paktą ir jo pragaištingas pasekmes Baltijos šalims. Toks realybės ir literatūros susipynimas, labai būdingas Adomui Mickevičiui bei kitiems romantizmo korifėjams, yra ir vienas esmingiausių Č.Milošo kūrybos bruožų. Tam, matyt, turėjo įtakos ne tik psichologinis asmenybės pamatas, bet taip pat – gyvenimo patirtis, vaikystės ir jaunystės metai, praleisti Lietuvos šalyje, kurios tradicinę vertybių sanklodą podraug su valstybingumu suardė 1940 m. plūstelėjusi iš Rytų smurtingos ideologijos banga.”,- rašė literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Algis Kalėda savo Pabaigos žodyje „Sugrįžimas į vaikystės slėnį” Česlovo Milošo romane „Isos slėnis”, kuriame itin daug Lietuvos vaizdų.

ČESLOVAS MILOŠAS (1911-2004) gimė 1911 m. birželio 30 d. Šateinių dvare, Surviliškio valsčiuje, Kėdainių apskrityje. Kilęs iš mišrios lenkų-lietuvių giminės (senelė iš motinos pusės buvo lietuvė), laikė save lietuviu, rašančiu lenkų kalba. Mokėsi Žygimanto Augusto gimnazijoje Vilniuje (1921-1929), studijavo teisę Vilniaus Stepono Batoro universitete (1929-1934). Buvo aktyvus polonistų būrelio narys, 1930 m. debiutavo žurnale „Alma Mater Vilnensis” kaip poetas, drauge su kitais universiteto literatais įkūrė literatūrinį leidinį „Žagary”, buvo jo redaktorius ir vienas iš svarbiausių autorių. 1935 m. pradėjo dirbti Vilniaus radijuje.

1937 m. persikėlė į Varšuvą. 1939 m., prasidėjus karui, įsitraukė į pogrindinę literatūrinę veiklą. Po karo dirbo diplomatinį darbą Lenkijos atstovybėse Niujorke ir Vašingtone, 1951 m. gavęs paskyrimą į Paryžių nutraukė ryšius su Lenkijos Liaudies Respublikos vyriausybe ir pasiprašė politinio prieglobsčio. 1960 m. persikėlė į JAV, 1961-1978 m. Kalifornijos universiteto Berkeley, 1981-1982 m. Harvardo universiteto slavų literatūros profesorius. Palaikė ryšius su lietuvių išeiviais kultūrininkais. Kūrė lenkų kalba, iki 1989 m. daugiausia jo kūrybos paskelbė emigrantinė Paryžiaus leidykla „Kultūra” ir Lenkijos pogrindžio spauda. 1981 m. pirmą kartą po karo apsilankė Lenkijoje, 1992 m. – gimtojoje Lietuvoje.
Vėliau poetas dar ne kartą grįžo į gimtinę prie Nevėžio ir į Vilnių. Mirė 2004 m. rugpjūčio 14 d. Krokuvoje – ten ir palaidotas.

1980 m. Česlovas Milošas buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija. Jam suteikta Liublino katalikiškojo universiteto (1981), Krokuvos Jogailaičių universiteto (1989), Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, Bolonijos ir Romos universitetų (1992) garbės daktaro vardai.

1995 m. už nuopelnus Lietuvai rašytojas apdovanotas Didžiojo Kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu. 1989 m. jis tapo Krokuvos miesto, 1990 m. – Kėdainių krašto,  2001  m. – Vilniaus miesto garbės piliečiu. LR Aukščiausioji Taryba 1992 m. jį paskelbė Lietuvos Respublikos garbės piliečiu.

 Parodos rengėja: bibliotekininkė Gražina Rozancevaitė    

  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • Faks.: (8 5) 267 6000
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747