Naujienos

 

„Bibliotekos aktualijų“ archyvas

Liudmilai Malinauskaitei - Šliūpienei – 150

paroda

Vasario 14-ąją, 150 metų sukanka poetei, rašytojai bei visuomenės veikėjai Liudmilai Malinauskaitei - Šliūpienei, rašiusiai Eglės slapyvardžiu.
Kviečiame į knygų parodą.

„L. Malinauskaitė – Eglė jau susijusi su nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo epocha, su jos aspiracijomis ir idėjomis. Į nacionalinę lietuvių literatūrą ji ateina iš sulenkėjusios bajorų šeimos, greta savo svainio M. Davainio – Silvestraičio reprezentuodama moteriškąjį „grįžimo“ variantą. Ją veikia lietuvių literatūra, tautinės idėjos. Eglė – „Aušros“ poetė, jos ideologijos reiškėja, visuomenės idėjų kūrėja. Ji pasirinko labai iškalbų Eglės slapyvardį, kuris tarsi simbolizuoja mitologinės lietuvių veikėjos gyvybingumą. Ji davė pradžią labai paplitusio lietuviško Eglės vardo istorijai. L. Malinauskaitė - Šliūpienė priklauso prie pirmųjų bajoraičių, kurios įsijungė į mūsų tautinį sąjūdį ir kuri pirmoji iškėlė mūsų spaudoje vargingą moters padėtį, moters emancipacijos klausimą. Ji buvo aušrininko dr. Jono Šliūpo gyvenimo draugė, žmona ir bendradarbė, dažnai ir įkvėpėja. Laisvamanė, itin tolerantiška ir gero linkinti, Eglė pirmoji išbandė kūrybingos lietuvės inteligentės kelią ir to kelio dramatizmą.“

       
                                                                             Iš prof. Viktorijos Daujotytės knygos „Parašyta moterų“ Vilnius, 2001. P.62



Liudmila Malinauskaitė ( 1864 m. vasario 14 d. Ručionyse (Vaškų valsč., Panevėžio apskr.) – 1928 m. balandžio 7 d. Kaune) mokėsi Biržuose ir Mintaujoje (dab. Jelgava), kur susipažino su Jonu Šliūpu, vėliau tapusiu aktyviu lietuvių nacionalinio išsivadavimo dalyviu.
Jono Šliūpo įtakoje pradėjo rašyti eiles, pirmajame lietuviškame laikraštyje „Aušra“ (1883 – 1886) debiutavo 1883 m. Eglės slapyvardžiu.
1885 m. pakviesta jau įsikūrusio JAV J. Šliūpo, persikėlė į Niujorką, ištekėjo už jo, dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime, padėjo J. Šliūpui leisti lietuviškus laikraščius.
1920 m. grįžo į Lietuvą.
Poezijoje ryškus senosios Lietuvos valstybės ir kultūros idealizavimas, keliamos dvasinės ir moralinės vertybės: drąsa, brolystė, patriotizmas, mokslas, raštija. Iš savo amžininkų išsiskyrė liaudiško stiliaus eilėraščiais apie moters jausmus ir lūkesčius - laimę, meilę, šeimą, motinystę.     
Kartu su Jonu Šliūpu parašė elementorių „Abėcėla ir taip mokintuvė dėl vaikų“(1886 m.)

Jos eilėraščius į rusų kalbą vertė garsi poetė Ana Achmatova.



Parodą parengė bibliotekininkė Gražina Rozancevaitė

  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • Faks.: (8 5) 267 6000
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747