Naujienos

Laisvės gynėjų dienai atminti

sausis-028

Sausio 10 d. Universitete minėjome Laisvės gynėjų dieną.
Biblioteka ir Estetinio ugdymo centras kvietė  bendruomenę į susitikimą su nepailstančiu kūrėju, Sausio 13-osios įvykių liudytoju Vytautu V. Landsbergiu. Net praėjus 22-ejiems metams po įsimintinų įvykių, stebint dokumentinio filmo „Sausio 13-oji" kadrus, jutome, kad tai tautos istorija kurios negalime pamiršti.

Po filmo peržiūros, šilto pašnekesio ir kelių svečio atliktų dainų, pritariant gitarai, norisi cituoti Vytauto V. Landsbergio straipsnį (tekstą) „Sausio 13-osios laužai“, kuris pasirodė 2011 metų sausio 16 d. tautiniame žinių ir gyvenimo būdo portale www. alkas.lt

„Vaikštant tarp laužų ir mintijant, kas gi įvyko Vilniuje aną įsimintiną sausio 13-osios naktį, prieš dvidešimt metų, galvon peršasi dvasinio pobūdžio terminas – apreiškimas. Lietuva išgyveno masinį regėjimą, kuris leido pajusti tyrą pagarbą ir nesavanaudišką meilę… Tėvynei, artimui savo, savo išrinktai valdžiai, sau.

Dvasia tomis dienomis nusileido iš aukštybių ir gyveno tarp mūsų. Paskui pasitraukė… Bet tai ir normalu, juk negali Ji būt visą laiką. Ypač jei prasideda tarpusavio rietenos.

Tačiau pats faktas, kad mes Ją turėjom tarpusavy, jautėm – yra neišdildoma ir atgaminama, jei kada vėl prireiktų. Jei išsiilgtume… Tai didelė malonė. Vien žiūrint tų dienų bei naktų filmuotus kadrus – atsikuria apsireiškusios Dvasios pojūtis. Jos neįmanoma nei komentuot, nei aprašyt – kaip ir Dievo ar meilės.

Šri Šri Ravi Šankaras, kalbėdamas apie meilę, teigia, jog pagrindinis meilės komponentas yra tyla. Būtent šioje terpėje meilė auga ir tarpsta. Kai pradedi kalbėti, aiškintis, kokia turėtų būti „tikroji“ meilė, jos erdvė ženkliai sumažėja. Ją išstumia žodžiai.

Panašiai matyt ir meilė Lietuvai – apie tai reiktų kuo daugiau patylėti. Žiūrint į ugnį, dainuojant. Būnant kartu.“

Po susitikimo dėkojome svečiui už šilumą, nuoširdumą ir atvirumą.