Naujienos

Kovo 16-oji - Knygnešio Diena

dsc0073 Šiemet Knygnešio Dieną minime 25-ąjį kartą.
Knygnešio diena įsteigta Lietuvos žurnalistų sąjungos, Vilniaus universiteto Spaudos žurnalistikos katedros iniciatyva. Pažymima kasmet nuo 1989 metų, knygnešio Jurgio Bielinio (1846-1918) gimimo dieną, kovo 16-ąją.


Prieš 10 metų, 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų.

Tai, kas vėliau pavadinta spaudos draudimu, iš tikrųjų buvo lietuviškų spaudinių lotyniškais rašmenimis draudimas.

Vargiai kada istorijoje kontrabanda pasitarnavo kilnesniam reikalui, kaip šioje lietuvių kovoje už spaudos laisvę. Ilgainiui nebeliko kampelio, kur knygos nebūtų skaitomos. Žmonės jas slapstė daržinėse, aviliuose, bažnyčių palėpėse, net kapinėse.

Knygnešystės – šio pasaulio unikalaus reiškinio – nesustabdė nei persekiojimai, nei žmonių kišimas į kalėjimus, nei trėmimai į Sibirą.

Draudžiamąją lietuvišką literatūrą iš pradžių platino pavieniai knygnešiai. Neilgai trukus ėmė organizuotis lietuviškų knygų gabenimo draugijos. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius 1867 m. Žemaitijoje įkūrė pirmąją nelegalios spaudos leidybos ir platinimo organizaciją.

Knygų platintojų keliai buvo nusidriekę iki Vilniaus, Gardino, Rygos. Nedideliais kiekiais knygų pavykdavo pasiųsti ir oficialiu Rusijos imperijos paštu į Maskvą, Tartu, net Tbilisį – visur, kur tik buvo skaitančių ir susipratusių lietuvių.

Knygnešių sąjūdžio tyrinėtojai teigia, kad nebuvo Rusijos imperijoje lietuvio inteligento, kuris nebūtų gavęs draustos lietuviškos literatūros.

Lietuva – valstybė, išsivadavusi per knygą. Knyga tapo ginklu, ir buvo taikiausias ginklas.

   
Iš kn. : „Šalis ta Lietuva... : 1000 svarbiausių šalies istorijos akimirkų“  Vilnius, 2009.   P.360 -361.    
   

Parodą parengė bibliotekininkė Gražina Rozancevaitė