Naujienos

 

„Bibliotekos aktualijų“ archyvas

Kovo 16-oji – Knygnešio diena

dsc0126

   Maloniai kviečiame į Knygnešio dienai skirtą knygų parodą bibliotekos Didžiojoje skaitykloje.

    Lietuvos istorijoje buvo laikotarpių, kurie lėmė ne tik valstybės, bet ir lietuvių tautos likimą. Po pralaimėto 1863 m. sukilimo ir lietuviškos spaudos uždraudimo XIX a. antroje pusėje lietuvių tauta atsidūrė ant išnykimo ribos. Per sukilimą negausi lietuviška šviesuomenė, daugiausia bajorija, buvo išblaškyta: daugelis žuvo, po suėmimo buvo išvaryta į Sibirą ar priversta emigruoti, niekam neperdavusi tautinio išsivadavimo kovos estafetės. Valstietija dar buvo užguita, daugiausia mažaraštė ir tamsi. Tuomet tautiškumo išlikimu susirūpino jauna lietuviškoji, daugiausia valstietiškos kilmės inteligentija.

    1864 metais caro valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis. Spaudos draudimas, trukęs 40 metų, lietuviams buvo didžiulis istorinis išbandymas. Kilo knygnešių judėjimas. Knygnešystės fenomenas lietuvių tautinio atgimimo istorijoje užima ypatingą vietą. Tais metais užsienyje leidžiama caro valdžios draudžiama lietuviška spauda ir knygnešių judėjimas gelbėjo lietuvių tautą nuo atkaklaus rusinimo, nuo išnykimo, žadino tautinį atgimimą. Atsirado ligi tol negirdėtas užsiėmimas- knygnešystė, sudėtinga, plačiašakė ir rusų imperijos policiniam aparatui neįveikiama draudžiamos lietuvių spaudos leidybos, gabenimo į Lietuvą ir platinimo organizacija. Lietuviškoji inteligentija rašė straipsnius užsienyje, daugiausia Mažojoje Lietuvoje, leido spaudą, o skaitytojus leidiniai pasiekdavo knygnešių pagalba. Tai buvo visos tautos pasipriešinimas, atoveiksmis priespaudai.

   1883-aisiais metais išėjo daktaro Jono Basanavičiaus redaguojama „Aušra“, lietuvių tautinio atgimimo istorijoje suvaidinusi ypatingą vaidmenį. Šis leidinys vadinamas lietuvių tautos istorijos slenksčiu, tautos gyvybės manifestu, reikšmingiausiu lietuvių kultūros įvykiu. „Aušra“ skatino skaitytojus, Lietuvos žmones, neprarasti tautinio orumo ir vilties turėti tas teises, kurios yra įgimtos žmogui: gyventi savo gimtinėje, vartoti savo kalbą, išpažinti savo tikėjimą ir tradicijas. Užgesus „Aušrai“, suskambo „Varpas“, kurio leidėjai ir ideologai, vėliau praminti varpininkais, pralenkė aušrininkus drąsesniu, reiklesniu, kovingesniu žodžiu, išdrįsę kelti ir Lietuvos nepriklausomybės, valstybingumo idėją.

Iš knygos: Ilgūnas G. Knygnešių keliais.  Vilnius: Vaga, 2005.   P. 9-10.

Šiemet minime 1863 metų sukilimo 150-uosius metus ir pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ 130 metų sukaktį.
Svarbiausias knygnešių organizacijos kūrėjas – vyskupas Motiejus Valančius.


Parodą parengė bibliotekininkė Gražina Rozancevaitė

  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • Faks.: (8 5) 267 6000
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747