Naujienos

 

„Bibliotekos aktualijų“ archyvas

Knygų paroda

dsc0001

Maloniai kviečiame į naują knygų parodą „Poetui Jurgiui Baltrušaičiui 140 metų ir menotyrininkui Jurgiui Baltrušaičiui 110 metų“ parodų stenduose prie Ilgosios skaityklos.
  
Tai tėvas ir sūnus, abu diplomatai, abu gimę gegužės mėnesį, abu mirę sausio mėnesį Paryžiuje.


Apie poetą Jurgį Baltrušaitį (1873-1944)

Poetas Jurgis Baltrušaitis gimė 1873 m. gegužės 2 d. Paantvardyje prie Skirsnemunės (Jurbarko valsč.). 1893 m. baigė Kauno gimnaziją, 1898 m. baigė Maskvos universiteto Gamtos skyrių, kartu studijavo literatūrą, mokėsi kalbų. 1899 m. su bendramoksliu S. Poliakovu įkūrė leidyklą „Skorpion“, bendradarbiavo simbolistų leidiniuose „Severnyje cvety“, „Vesy“.

1899 m. slapta vedė Mariją Olovianščikovą (1878-1948), 1903 m. jiems gimė sūnus Jurgis. Po 1917 m. trumpai vadovavo Maskvos rašytojų organizacijai. 1920-1922 m. Lietuvos specialiosios misijos vadovas, 1922-1939 m. – Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras TSRS, nuo 1939 m. – Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje patarėjas.

Rusės žmonos, Maskvos pirklių palikuonės, namuose Povarskaja (tarybiniais metais V. Vorovskio) g. 24 įkūrė Lietuvos Respublikos atstovybę. Pastatas iki šiol priklauso Lietuvos respublikai. Buvo vienas pirmųjų diplomatinio korpuso atstovų sovietų Maskvoje. Išduodamas Lietuvos Respublikos kelionės dokumentus persekiojamiems žymiems Rusijos inteligentijos atstovams, sudarė galimybes jiems pasitraukti į Vakarus, prisidengiant lietuvių pabėgėlių grįžimu į Tėvynę. Tai pelnė baltosios rusų emigracijos pagarbą jaunai Lietuvos valstybei. Turėjo didelį autoritetą Maskvoje reziduojančiame diplomatiniame korpuse, tarpukaryje ilgą laiką buvo renkamas šio korpuso seniūnu.

1932 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras.

Vienas žymiausių rusų ir lietuvių simbolistų. Rašė rusų ir tik gyvenimo pabaigoje lietuvių kalba. Poezijai rusų kalba (rink. „Žemės laiptai“ (1911), „Kalnų takas“ (1912),  „Lelija ir pjautuvas“ (1948) būdinga amžintųjų būties tiesų, gyvenimo prasmės filosofiniai apmąstymai, elegiška rimtis, abstraktūs simboliniai vaizdai, klasikinė forma. Į lietuvių kalbą J.Baltrušaičio eilėraščius vertė Balys Sruoga, Faustas Kirša, Linas Broga. J.Baltrušaičio kūryba turėjo įtakos lietuvių poetams Baliui Sruogai, Vincui Mykolaičiui - Putinui.

Mirė 1944 m. sausio 3 d. Paryžiuje.


Apie menotyrininką Jurgį Baltrušaitį (1903-1988)

Menotyrininkas Jurgis Baltrušaitis gimė 1903 m. gegužės 7 d. Maskvoje. 1926 m. baigė istorijos ir archeologijos studijas Sorbonoje. 1931 m. meno istorijos daktaras.

1931-1939 m. Lietuvos atstovybės Prancūzijoje kultūros patarėjas, Paryžiuje suorganizavo Baltijos šalių liaudies meno parodą, kuri buvo vienas labiausiai pavykusių to meto lietuvių kultūros renginių tarptautinėje meno arenoje. Nuo 1944 m. dalyvavo įvairiose su Lietuvos padėtimi susijusiose diskusijose, atstovavo Lietuvai Tarptautinėje mokslo ir literatūros akademijoje, Pavergtų Europos tautų asamblėjoje, Europos judėjime, Kultūros laisvės forume ir kitose tarptautinėse organizacijose. 1951-1954 m. jis buvo Lietuvos atstovybės Paryžiuje konsulas.

1933-1939 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete Kaune meno istoriją, nuo 1941 m. Prancūzijos, Vokietijos, Olandijos universitetų, Kolumbijos ir Jeilio universitetų vizituojantis profesorius. Tipologiniu ir struktūrinės lyginamosios analizės metodais analizavo Viduramžių dvasinę kultūrą, Rytų ir Vakarų meno stilius, meno formų kaitą ir virsmus. J. Baltrušaičio bibliografijoje – 7 dideli menotyros veikalai. Ypač didelio pasisekimo sulaukė knyga „Praregėjimai ir stebuklai, fantastinė gotika“ (1960), patekusi  tarp geriausių to meto knygų. Generolas Š. de Golis savo sveikinime padėkojo už suteiktą galimybę lydėti per tą savotišką viduramžių meno gotiškąjį pasaulį, kurį menininkas taip gerai pažįsta. 1961 m. „Praregėjimai ir stebuklai“ buvo įvertinti Prancūzijos akademijos premija. 

Mirė 1988 m. sausio 25 dieną Paryžiuje.

Parodą parengė bibliotekininkė Gražina Rozancevaitė

 
 

  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • Faks.: (8 5) 267 6000
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747