Naujienos

Knygų paroda "Vincui Kudirkai - 150"

1 Visi šie metai buvo skirti lietuvių tautinio atgimimo žadintojo Vinco Kudirkos 150-čiui ir jo sukurto himno 100-čiui paminėti. Kadangi daktaras V. Kudirka, gimęs 1858 m. gruodžio 31-ąją, kalėdinę parodą skiriame šioms įžymioms sukaktims paminėti. Maloniai kviečiame Mykolo Romerio universiteto bendruomenę aplankyti šią parodą mūsų bibliotekos parodų stenduose.  

Vincas Kudirka – visuomenės veikėjas, rašytojas, vertėjas, publicistas, kritikas, muzikas, gydytojas. Lietuvos himno žodžių ir muzikos autorius. Tautinis atgimimas buvo jam tas idealas, kuriam ištikimai tarnavo visą gyvenimą.

Vincas Kudirka gimė 1858 m. Paežeriuose, Vilkaviškio apskrityje, pasiturinčio ūkininko šeimoje. Iš tėvo paveldėjo tvirtą būdą, savarankiškumą ir atkaklumą. Iš motions – puikų balsą, gerą klausą, stiprų pasakotojo talentą ir iš mažens palinkimą piešti. 1871 m. baigė Paežerių pradžios mokyklą, kur jis visokeriopais savo gabumais pralenkė visus ir buvo pirmuoju mokiniu. Įstojęs į Marijampolės gimnaziją ir čia stebino visus savo gabumais. Gerai mokėsi, gimnazijos simfoniniame orkestre griežė pirmuoju smuiku, giedojo bažnytiniame chore, dalyvavo įvairiose pramogose. Dėl gražios išvaizdos, linksmo būdo, neišsenkamo sąmojaus visur buvo laukiamas svečias. Tėvo verčiamas įstojo į Seinų kunigų seminariją, iš kurios po dviejų metų buvo pašalintas dėl pašaukimo stokos. 1879 m. grįžęs į Marijampolės gimnazijos septintą klasę leido satyros ir humoro laikraštėlį „Klamstwo“(„Melas“), kuriame pats daugiausia ir prirašydavo. Laikraštėlis buvo slaptas, bet gimnazijos vyresnybė apie jį žinojo ir jo nedraudė, gimnazistai juo domėjosi ir skaitė. Tai buvo pirmieji Vinco Kudirkos literatūros ir žurnalistikos bandymai.

1881 m. sidabro medaliu baigęs Marijampolės gimnaziją, išvyko į Varšuvos universitetą. Domėdamasis literatūra ir būdamas gabus kalboms, įstojo į istorijos–filologijos fakultetą, tačiau po metų perėjo į medicinos fakultetą, kurį baigus įgyjama savarankiška profesija, leidžianti gyventi ir Lietuvoje. Lėšų pragyvenimui užsidirbdavo privačiomis pamokomis ir perrašinėdamas rankraščius, nes turėjo labai dailią rašyseną. Vinco Kudirkos studijų laikais madingas buvo materializmas bei socializmas. Jais Kudirka domėjosi, tačiau savo gyvenime niekada nebuvo nei materialistas, nei socialistas. Vis tik dėl socializmo jis skaudžiai nukentėjo: dėl perrašymo metu sutrumpinto K. Markso „Kapitalo“ hektografavimui 1885 m. buvo suimtas, kalintas ir pašalintas iš universiteto. Po malonės prašymo, 1885 m. vėl buvo priimtas į Varšuvos universitetą ir 1889 m. jį baigė.

Perskaitęs dr. Jono Basanavičiaus redaguojamą mėnraštį „Aušra“, dar studijuodamas įsitraukė į tautinio atgimimo judėjimą. 1888 m. su bendraminčiais Varšuvoje įkūrė slaptą studentų draugiją „Lietuva“. 1889 m. sausį išleido lietuviško žurnalo „Varpas“ (iki 1899 m. su pertraukomis jį redagavo) pirmąjį numerį, 1890 m. organizavo laikraščio „Ūkininkas“ leidimą.

1890-1894 m. dirbo gydytoju Šakiuose. Veiklios dvasios žmogui nėra užkampių – kultūrinę aplinką susikūrė pats. V. Kudirkos iniciatyva vietos inteligentai užsisakydavo lenkų ir rusų laikraščių bei knygų. Dažniausiai rinkdavosi notaro Olechovskio namuose, kur susipažino su jo dukra, našle Valerija Kraševska, kuri jam labai daug padėjo, jai parašė padėkos eilėraštį – sonetą „Valerijai K.“ Susibūrė ir muzikuojančių inteligentų būrelis, susikūrė styginis kvartetas. V. Kudirka griežė smuiku ir violončele (be violančelės, turėjo du smuikus, kankles ir citrą). Amžininkai prisimena profesionalų ir jautrų V. Kudirkos muzikavimą. Vasaromis lankydavosi Plokščiuose pas Petrą Kriaučiūną, tuo metu valsčiaus teisėją, kur durys plačiai atvertos buvo visiems, kas domėjosi lietuvių kalba, susitiko su suomių mokslininku prof. Mikkola ir jo žmona Maila. Suomių rašytoja Maila Talvio (1871 – 1951) savo gyvenimo ir kūrybos pradžioje susipažino su Vincu Kudirka, su kuriuo susidraugavo ir labai juo žavėjosi. „Tačiau visada, kai prisimenu aną žaliuojančią vasarą, tuos mielus žmones, kurie kentėjo ir ir nešė visos tautos kryžių, prieš mano akis iškyla spindintis savo grožiu Kudirkos paveikslas. Ir jeigu aš pamėginčiau įkūnyti jį kokiame nors vaizde, jis turėtų būti panašus į vasaros vakarą jo tėvynėje – tylų, kvapnų, pilną melodijos ir liūdesio.“ V. Kudirkos paveikslą Maila Talvio įkūnijo savo grožinėje kūryboje ir publicistikoje. Jo tauri asmenybė ir tragiškas likimas pavaizduotas apysakoje „Idėjos auka“ (1895 m.). Kudirkos bruožų yra ir romano „Dvi meilės“ (1898 m.) pagrindinio veikėjo lietuvio Vytauto Dargio paveiksle.

V.Kudirka iš savo tėvų buvo paveldėjęs polinkį džiovai. Jam dešimtuosius metus einant nuo džiovos mirė jo motina, vėliau džiova išskynė ir daugiau šeimos narių. Sunkios materialinės sąlygos studijų metais pagreitino ir jo ligą. Jau 1889 m. pavasarį kraujas prasiveržė iš plaučių, džiova vis stiprėjo. 1894 m. pabaigoje gydėsi Jaltoje (Kryme). 1895 m. sugrįžęs į Lietuvą įsikūrė Naumiestyje (nuo 1934 m. jo garbei – Kudrkos Naumiestis) ir atsidėjo tik literatūriniam darbui. 1895 m. vasarą dėl lietuviškos veiklos žandarų buvo suimtas, bet dėl įkalčių stokos paleistas. 1895 m. išvyko į Sevastopolį, gyveno pas draugą, vietinio pulko gydytoją L. Tercijoną. 1896 m. pavasarį grįžo į Naumiestį. Kūryba buvo vienintelė paguoda ir jis kūrė be paliovos, kiek leido tolydžio senkančios jėgos. Prie lovos degdavo žvakė, kad žandarams veržiantis į butą, galėtų savo rankraščius sudeginti. Mirė 1899 m. lapkričio 16 d.

Bibliotekininkė Gražina Rozancevaitė