Naujienos

 

„Bibliotekos aktualijų“ archyvas

Knygų paroda Vasario 16-ąjai paminėti

paroda1



Vasario 16-osios – mūsų valstybės Nepriklausomybės šventės –  knygų parodą papildome knygomis apie poetą Praną Vaičaitį, kurio vardu pavadinta gatvė tarp Baltupių ir Jeruzalės, visai netoli mūsų Universiteto, greta poetų Vaidoto Daunio, Onos Miciūtės ir Kazio Borutos gatvių. Maloniai kviečiame pažiūrėti knygų parodą bibliotekos parodų stenduose.




Šių metų vasarį minime PRANO VAIČAIČIO (1876 02 10 – 1901 09 21) – poeto, vertėjo ir teisininko gimimo 135-ąsias metines.

Pačioje XIX a. pabaigoje, poaušrio laikotarpiu, skleidėsi tragiškos lemties kūrėjo Prano Vaičaičio (pasirašinėjo slapyvardžiu Pranciškus Sekupasaka) talentas.
Mokėsi Sintautų pradžios mokykloje, nuo 1887 m. – Marijampolės gimnazijoje,  čia 13 metų pradėjo eiliuoti. Nepaklusęs tėvų norui ir nepriimtas į Seinų kunigų seminariją, netekęs tėvų materialinės paramos, 1895 m. įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. Gyveno iš privačių pamokų, aktyviai dalyvavo lietuviškų draugijų veikloje. 1900 m. baigė universitetą pirmojo laipsnio diplomu. Teisininko karjera Poeto neviliojo, jis planavo studijuoti komerciją Belgijoje, dirbo Peterburgo mokslų akademijos bibliotekoje, bet, susirgęs džiova, grįžo į tėviškę.
Vos 25 metus gyvenusio poeto palikimas – 98 originalūs eilėraščiai, 21 vertimas iš rusų ir lenkų kalbų.
Jo garsiausias eilėraštis „Yra šalis“, sukurtas 1897 m.,  lydi mus visus nuo mokyklos suolo.

Yra šalis, kur upės teka
Linksmai tarp girių ūžiančių
Ir meiliai tarpu savęs šneka
Prie giesmininkų vieversių.
Ten prakaitas aplieja žmones
Prie vasaros sunkių darbų,
Ir prastas parėdas marškonis
Apdengia sąnarius visų.
Bet tave meiliai pavaišina,
Kai tik nueisi į svečius,– 
Ten tave myli, valgydina, 
Kiek tiktai leidžia išteklius.
Ir grakščios tos šalies merginos
Ten žydi vis kuo nepuikiau...
Šalis ta  L i e t u v a  vadinas.  <...>

Pačiam Poetui šlovė, atrodo, mažai rūpėjo – jis siuntė eilėraščius ten, kur jie buvo spausdinami (Vinco Kudirkos laikraščiui „Varpas“, JAV lietuvių  leidžiamam „Vienybė lietuvininkų“, mėnesiniam varpininkų žurnalui „Ūkininkas“, ėjusiam 1890–1905 m. Ragainėje ir Tilžėje), ir,  kaip visi tautosakos kūrėjai, mažai galvodamas apie save.
Pirmas poezijos rinkinys išleistas 1903 m. Amerikoje jau po autoriaus mirties (parengė tokio pat likimo poetas Jonas Mačys-Kėkštas (1867–1902) – jis,  kaip ir P.Vaičaitis, mirė  pakirstas džiovos – ir P.Vaičaičio sužadėtinė Julija Pranaitytė (1881–1944), iki mirties saugojusi jam ištikimybę.  Vėliau J. Pranaitytė tapo redaktore, rašytoja ir leidėja.  1914 m. išleido knygą „Iš kelionių po Europą ir Aziją“, iliustruotą  pačios  fotografuotomis nuotraukomis,  ir  žinoma kaip pirmoji Lietuvos keliautoja-rašytoja).
Poezijai būdingi jaunystės svajonių, meilės, tėvynės ilgesio motyvai. Joje poetizuojama gimtojo krašto gamta, aukštinama Lietuvos praeitis, žadinami tautinio orumo jausmai.  Kai kurie jo eilėraščiai virto liaudies dainomis (žinomiausias „Kur bakūžė samanota“ –  vertimas iš lenkų kalbos). P. Vaičaitis -  elegijų pradininkas. Gyvenimo saulėlydžio apmąstymus lydi lyriniai atodūsiai, sodžiaus dainas primenančios intonacijos.

  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • Faks.: (8 5) 267 6000
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747