Naujienos

 

„Bibliotekos aktualijų“ archyvas

Knygų paroda "Teisininkui Tadui Vrublevskiui - 150"

dsc0041 TADAS VRUBLEVSKIS (1858 – 1925) teisininkas, bibliofilas, visuomenės ir kultūros veikėjas, Vilniaus šviesuolis, aukso raidėmis įrašęs savo vardą Lietuvos sostinės istorijos analuose.

Tado dėdė Valerijonas Vrublevskis (1863-1908) – vienas iš žymiausių 1863  m. sukilimo vadų, vėliau Paryžiaus komunos generolas. Tado tėvų namuose Vilniuje lankydavosi Zigmantas Sierakauskas, Konstantinas Kalinauskas, Jaroslavas Dombrovskis.

Baigęs Vilniaus gimnaziją aukso medaliu,  nuo 1877 m. studijavo mediciną Peterburgo medicinos – chirurgijos akademijoje. 1880 m. apkaltintas priklausymu slaptai Lenkijos ir Lietuvos revoliucionierių organizacijai, Varšuvoje suimtas ir 1881 m. ištremtas į Sibirą (Tobolsko gubernija). 1886 m. eksternu baigė Peterburgo universitetą, įgijo teisės magistro laipsnį,  dirbo Peterburge advokato padėjėju.

Nuo 1891 m. grįžo į Vilnių, dirbo advokatu. Tado Vrublevskio vienu pirmųjų padėjėjų buvo Jonas Vileišis, padėjęs jam labiau suvokti lietuvių tautinio atgimimo siekius. Vėliau jo padėjėjais yra dirbę Augustinas Janulaitis, Mykolas Biržiška ir Mykolas Romeris.
Išgarsėjo kaip politinių bylų gynėjas;  gynė 1905 m. šarvuočio „Potiomkinas“ sukilėlius ir leitenanto P.Šmidto vadovauto Sevastopolio maišto dalyvius. Lenkijai valdant Vilnių, buvo advokatas baltarusių ir lietuvių politinėse bylose, gynė ir Povilą Višinskį, ir Vincą Mickevičių-Kapsuką. Garsus to meto Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjas, gydytojas Danielius Alseika vadino Tadą Vrublevskį protingiausiu ir šviesiausiu žmogum Vilniuje. „Lietuviai, gudai ir kiti labai jį gerbė todėl,- sakė dr. D.Alseika, - kad būdamas lenkas ir vienintelis iš geriausių savo laikų teisininkų, griežtai palaikė visų mūsų krašto gyventojų lygybę ir rūpinosi jų lygybe ir laisve“. Tado Vrublevskio ryšiai su lietuvių inteligentais niekada nenutrūko, atsikuriančios nepriklausomos Lietuvos politikai ne kartą su juo tarėsi dėl Lietuvos politinės ateities.  

1922 m. gruodžio 27 d. Tadas Vrublevskis, Jonui Basanavičiui pasiūlius, buvo išrinktas Lietuvių mokslo draugijos garbės nariu. Parašė darbų teisės, statistikos, Vilniaus istorijos, bibliografijos klausimais.  

Tado Vrublevskio valia jo iš tėvų paveldėta ir jo paties gausiai papildyta biblioteka ir kiti muziejiniai rinkiniai buvo perduoti valstybei su kategoriška sąlyga , kad jie niekada nebus išvežti iš Vilniaus, sostinės buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kurios pilietis jis jautėsi esąs visą gyvenimą (visą savo biblioteką ir muziejinius eksponatus pats katalogavo!). Po Tado Vrublevskio mirties biblioteka tapo valstybine ir 1926 m. įsikūrė Tiškevičių rūmuose, Žygimantų g. 1/8 (tuo metu joje buvo apie 90 000 vertingų knygų, 28 000 rankraščių ir autografų, 1500 žemėlapių, per 13 000 piešinių ir nuotraukų, apie 1200 paveikslų ir t.t.)  1937 m. biblioteka gavo Romerių šeimos paveikslų rinkinį.  1941 m. jo biblioteka tapo Lietuvos Mokslų Akademijos bibliotekos pagrindu.

Palaidotas Rasų kapinėse. Tado Vrublevskio gimtasis namas yra L.Stuokos-Gucevičiaus g. 9/7. Jo vardu pavadinta gatvė pačiame Vilniaus centre, prie Arkikatedros.


Bibliotekininkė Gražina Rozancevaitė

  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • Faks.: (8 5) 267 6000
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747