Naujienos

Knygų paroda profesorei Marijai Gimbutienei pagerbti

gimbutiene





Marija Birutė Alseikaitė-Gimbutienė gimė 1921 01 23 Vilniuje, žymių Vilniaus krašto lietuvių visuomenės veikėjų gydytojų Danieliaus Alseikos ir Veronikos Janulaitytės-Alseikienės šeimoje.
Archeologė, pasaulyje naujos mokslo srities - archeomitologijos - pradininkė.

Kalifornijos (JAV) universiteto garbės profesorė (1975), Vilniaus Universiteto garbės daktarė (1993).
1942 baigė Vilniaus universitete archeologiją (diplominis darbas „Lietuvių laidosena geležies amžiuje“), 1946 Tiubingeno (Vokietija) universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją. 1950-63 dirbo Harvardo (JAV) universitete, nuo 1963 – Kalifornijos (JAV) universitete; profesorė (1964).

1967-1980 vadovavo archeologinių paminklų tyrinėjimams Bosnijoje, Makedonijoje, Graikijoje, Italijoje. Bendradarbiavo įvairiuose archeologiniuose leidiniuose, enciklopedijose, tarp jų „Lietuvių enciklopedijoje“ (1953-1964), „Encyclopaedia Britannica“ (nuo 1955), „The Encyklopedia of Religijon“ (1986-1987). Dalyvavo daugiau kaip 30 tarptautinių mokslinių konferencijų.

Tyrimų svarbiausia sritis – postpaleolitinė Europa. Knygoje „Deivės civilizacija“ („The Civilization of the Goddess“ 1991) ir „Senoji Europa“( išsp. 1996) nagrinėjo senosios Europos (nuo 7000 iki 2500 pr.Kr.) visuomenės struktūrą, raidą, religiją, raštą; aprašė žemdirbių visuomenę, kurioje matrilinijinę bendruomenę ilgainiui pakeitė patrilinijinė (patriarchatas), religiją laikė moters – deivės – religija, iškėlė hipotezę apie Senosios Europos ir Eurazijos stepių kultūrų susiliejimą.

Iš viso parašė 23 knygas, daugiau kaip 300 straipsnių.
Profesorės Marijos Gimbutienės knygų išleista anglų, italų, japonų, lietuvių, portugalų, rumunų, vengrų, vokiečių, rusų kalbomis.

Mirė 1994 02 02 Los Andžele (JAV), palaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

„Marija Gimbutienė sukūrė tikriausiai paskutinį XX a. mitą, paremtą patrauklia humanistine ideologija, siekiančia atsverti karus, konclagerius, masinius žmonių žudymus. Mitą, įsišaknijusį giliausioje praeityje, mitą su heroje moterim. Kad mitas būtų gyvybingas, reikia, kad jo kūrėjas ar kūrėja palengva virstų ir herojumi ar heroje. Toks virsmas jau apima Mariją Gimbutienę – kultūra imasi ją globoti, įsukdama į bendrinamų reikšmių apytakos ratą.“ (Daujotytė V. Parašyta moterų.- V., 2001.- P.449).


Parengė Gražina Rozancevaitė