Naujienos

 

„Bibliotekos aktualijų“ archyvas

Knygų paroda „Juozui Tumui - Vaižgantui 140"

vaizgantas-pragiedruliai-4297

Vienas didžiųjų lietuvių rašytojų, kunigas, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, Kauno Vytauto universiteto dėstytojas (1922 – 1929 m.), dėstė lietuvių literatūros istoriją, 1924 m. jam suteiktas docento vardas, nuo 1929 m. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras. Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungos signataras, pirmasis jos pirmininkas.

Gimė 1869 metų rugsėjo 20 dieną, pagal senąjį kalendorių rugsėjo 8 dieną – Šiluvos Marijos gimimo dieną, Rokiškio apskrityje, Svedasų valsčiuje, Maleišių kaime, pasiturinčių ūkininkų šeimoje jis buvo dešimtas vaikas.

“Tėvų bei aplinkos įtaka buvo stipresnė – gimusį per Marijos gimimo šventę motina buvo paaukojusi Dievo tarnybai; su tokia skirtimi buvo susigyvenęs tarp namiškių, kuriuos labai mylėjo. Prisidėjo dar asmeninis sentimentas – mokykloje buvo pašlijusi Tumo sveikata, ir jam rodės mirsiąs, o mirti klieriku, už kurį melsis tiek daug draugų, būsią išganingiau.” (Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1965.- T. XXXII. p. 27).

1893 m. baigė Kauno kunigų seminariją, 1893-95 m. kunigavo Mintaujoje, 1895 – 1911-14 m. – įvairiose Lietuvos vietose. 1897 – 1902 m. redagavo žurnalą “Tėvynės sargas”, 1900-02 m. – “Žinyčią”. 1905 m. vienas Lietuvių suvažiavimo Vilniuje organizatorių, Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos steigėjų. 1906-11 m. gyveno Vilniuje. Dalyvavo Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvių dailės draugijos, “Rūtos” draugijos veikloje. 1907 m. dirbo “Vilniaus žinių’, 1907-11 m. – “Vilties”, 1914 m. – “Rygos garso” redakcijose. Nuo 1920 m. kunigavo Kaune. 1920 m. redagavo  laikraštį “Tauta”, 1921-22 m. – tęstinį leidinį “Mūsų senovė”.

Publicistinius straipsnius spausdino nuo 1890 m., grožinę kūrybą – nuo 1897 m. Grožinius kūrinius daugiausia pasirašinėjo Vaižganto slapyvardžiu, visa kita – pavarde. Parašė romanus “Pragiedruliai” (išleista 1918 m., 1920 m.,1969 m.), “Šeimos vėžiai” (1929 m.), apysakas “Dėdės ir dėdienės” (1920-21 m.), “Nebylys” (1930 m.), “Žemaičių Robinzonas” (1932 m.), vaizdelių, apsakymų, dramos kūrinių, lietuvių literatūros istorijos paskaitų (išleistos 1924-25 m.), literatūros kritikos darbų. Išleido publicistikos knygų, tarp jų “Ten gera, kur mūsų nėra” (1912 m.), “Aplink Baltiją” (1919 m.). Išleisti “Raštai” (T.1-19, 1922-38 m. Kaune, Marijampolėje) ir mūsų dienomis.  Mirė 1933 m.balandžio 29 d. Kaune, palaidotas Vytauto bažnyčios sienoje.

“Vaižgantas, kaip tas evangelinis žibintas, visą gyvenimą degęs ir savo tautą į šviesą ir tiesą kvietęs. Kaip jis mokėjo mylėti visus žmones! Kitas moka mylėti tik savo parapiją, savo kaimą, savo šeimą. O jis mylėjo visą tautą ir įvairiausių pasaulėžiūrų asmenyse jis matė deimančiukų. Ar kas gražiai parašė, ar kas gražiai pasielgė, ar kas pasakė – Vaižgantas su didžiausiu entuziazmu viskuo domėjosi, viską girdėjo, viską matė, visiems grožį rodė“. (Stasys Šalkauskis)

Bibliotekininkė Gražina Rozancevaitė

  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • Faks.: (8 5) 267 6000
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747