Naujienos

Knygų paroda Johano Volfgango Getės 265-osioms gimimo metinėms

dsc0076 Prisimindami didįjį vokiečių poetą Getę maloniai kviečiame į knygų parodą Mažojoje skaitykloje.

   „Elgdamiesi su artimaisiais taip, tarsi jie geresni negu iš tikrųjų, priverčiame juos tapti geresniais“. (J.V. Getė)


Johanas Volfgangas Getė (Johann Wolfgang von Goethe) – vokiečių poetas, prozininkas, dramaturgas, filosofas, mokslininkas, diplomatas, gamtininkas, žymiausias vokiečių klasikas, žymiausia vokiečių Romantizmo epochos figūra.

Gimė 1749 metų rugpjūčio 28 d. Frankfurte prie Maino (Vokietija) pasiturinčioje miestiečių šeimoje, iki 16 metų mokėsi privačiai, vėliau studijavo teisę Leipcigo (1765-1768) ir Strasbūro (1770-1771) universitetuose.

Grįžęs į gimtąjį Frankfurtą prie Maino dirbo advokatu ir tapo literatūrinio Audros ir veržimosi (Sturm und Drang) sąjūdžio lyderiu.

Pasaulinę šlovę pelnė epistoliniu sentimentaliu romanu „Jaunojo Verterio kančios“ (1774, liet. 1932, 1963, 1984), laiškų forma pasakojančiu nelaimingos meilės ir savižudybės istoriją.

1775 m. hercogo Karolio Augusto pakviestas apsigyveno Veimare, kuriame su pertraukomis gyveno iki pat mirties, užėmė įvairius aukštus valstybės postus. Kūryboje ryškėjo savęs apribojimo, atsižadėjimo idėjos, rašė meilės lyriką, balades, filosofinius eilėraščius.

1794 – 1805 m. artimai susidraugavo su F.Šileriu (Schiller), su kuriuo bendradarbiavo teatre, literatūros ir meno kritikoje.

Žymiausia kūrinys – filosofinė draminė poema „Faustas“, kurią rašė beveik 60 metų, I dalį užbaigė 1806 m. ( išsp. 1808, liet. 1934, 1960, 1999, 2001), II – prieš pat mirtį (išsp. 1832, liet. 1978, 2002, 2003).

Buvo pažįstamas su Adomu Mickevičiumi, dramoje „Žvejė“  (1782) panaudojo lietuvių liaudies dainos „Aš atsisakiau savo močiutei“ motyvą (paėmęs iš J.G. Herderio rink. „Tautų dainos“, 1779).

Universali, daugialypė J. Getės kūryba padėjo pagrindus romantikų pasaulėvaizdžiui ir naujajai Europos literatūrai. Pagal Getės kūrinius sukurtą dailės kūrinių, operų, simfonijų, jo kūrinių herojai Faustas, Mefistofelis, Verteris tapo plačiai vartojamais kultūriniais archetipais.

Kūrybos neskyrė nuo gyvenimo, kūrinai itin biografiški, tai tiesiog gyvenimo stebėjimai ir užrašai. Getės kūryboje įvairių epochų idėjos kristalizavosi į vieną – žmogaus prigimties, paskirties ir laimės  - problemą.

Mirė 1832 metais kovo 22 dieną Veimare (Vokietija), būdamas 83 metų.


Parodą parengė bibliotekininkė Gražina Rozancevaitė