Naujienos

Aleksandrui Stulginskiui - 130

stulginskismrubiblioteka Maloniai kviečiame į knygų parodą, skirtą Aleksandrui Stulginskiui (1885 02 26 – 1969 09 22) – Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarui ir antrajam Lietuvos prezidentui pagerbti bibliotekos antrojo aukšto parodų stenduose.

A. Stulginskis gimė 1885 m. vasario 26 dieną Kutaliuose, Kaltinėnų valsčiuje, Raseinių apskrityje 12-tas vaikas bežemių valstiečių šeimoje. Mokėsi Kaltinėnų liaudies mokykloje, metus dirbo Kaltinėnų raštininko padėjėju. 1904 m. baigė Liepojos gimnazijos 4 klases, 1908 m. – Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Metus studijavo Insbruko universiteto (Austrija) teologijos filosofijos fakultete.1913 m. baigė Halės universiteto (Vokietija) Žemės ūkio institutą. Grįžęs į Lietuvą paskirtas Trakų apskrities Alytaus rajoniniu agronomu.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, A. Stulginskis persikėlė į Vilnių. Nuolat talkindavo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1915 – 1919 m. vadovavo veiklą atgaivinusiai „Ryto“ švietimo draugijai, rengė pedagogikos kursus pradžios mokytojams, Vilniaus lietuvių gimnazijoje dėstė gamtos mokslus.

1907 m. rugsėjo 18 – 22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje ir buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. M. Sleževičiaus sudarytuose antrajame ir ketvirtajame ministrų kabinetuose 1918 – 1919 m. A.Stulginskis ėjo ministro „be portfelio“, žemės ūkio ir valstybės turtų ministro pareigas. P. Dovydaičio vadovaujamame trečiajame ministrų kabinete 1919 m. dirbo ministro pirmininko pavaduotoju, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministru, nuo 1919 m. kovo 19 d. iki balandžio 12 d. faktiškai vadovavo kabinetui. A. Stulginskis buvo vienas iš Lietuvos ūkio banko kūrėjų. Dirbo Steigiamajame ir Trečiajame Seimuose. Buvo Steigiamojo Seimo pirmininkas, einąs valstybės prezidento pareigas. Pirmasis Seimas A. Stulginskį 1922 m. išrinko Lietuvos Respublikos prezidentu, o Antrasis Seimas 1923 m. perrinko šioms pareigoms. Valstybės vadovu jis buvo iki 1926 m. birželio. Signataras buvo išrinktas ir Trečiojo Seimo pirmininku, šias pareigas ėjo iki 1927 m. balandžio.
1927 m. A. Stulginskis atitolo nuo politinio gyvenimo, apsigyveno savo ūkyje Jokūbavos dvare (Kretingos apskrityje), atsidėjo žemdirbystei, buvo kooperatyvų „Lietūkis“ ir „Linas“ nariu. Nemenką savo pajamų dalį skyrė labdarai: kultūros reikalams, studentams remti, neturtingoms šeimoms šelpti.

1941 m. birželio 13 d. sovietų okupacinės valdžios suimtas, be teismo kalintas Krasnojarsko krašto lageriuose ir kalėjimuose. 1952 m. vasario mėn. ypatingojo pasitarimo prie SSSR MGB nuteistas 25 metus kalėti, kalintas Vladimiro kalėjime. 1954 m. viduryje iš kalėjimo paleistas, ištremtas į Komiją. 1956 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą, 1956 – 1960 m. dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje, rašė į spaudą žemės ūkio klausimais.

Mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune,  palaidotas Kauno Panemunės kapinėse.  
 
„A. Stulginskis lietuvių tautai visuomet buvo laisvės šauklys, valstybės kūrėjas; jis – kilnumo, pasiaukojimo pavyzdys, drauge su savo tauta išgėręs visą pergalių ir kančių taurę“ - rašė Algimantas Liekis savo knygoje „Signatarai“.

Parodą parengė bibliotekininkė Gražina Rozancevaitė