Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla

2020-11-20

Jolita Miliuvienė gins daktaro disertaciją „Soft law įtaka konstitucinės jurisprudencijos raidai“

miliuvienehorizontaluspaveiksliukasweb 2020 m. gruodžio 7 d. 13 val. Jolita Miliuvienė (Viešosios teisės institutas) gins daktaro disertaciją „Soft law įtaka konstitucinės jurisprudencijos raidai“ (teisė, S 001). Gynimas vyks nuotoliniu būdu, nuoroda bus paskelbta vėliau. 

SOFT LAW ĮTAKA KONSTITUCINĖS JURISPRUDENCIJOS RAIDAI Disertacijoje siekiama sistemiškai išanalizuoti prielaidas formuojant oficialiąją konstitucinę doktriną remtis ne tik tradiciniais Konstitucijos aiškinimo šaltiniais (t. y. Konstitucijos tekstu ir anksčiau suformuota oficialiąja konstitucine doktrina) bei privalomos teisinės galios tarptautinės ir ES teisės aktais, į kuriuos atsižvelgti įpareigoja pačios Konstitucijos nuostatos, bet ir teisės aktais, formaliai neturinčiais privalomosios teisinės galios (soft law aktais), tačiau priimtais kompetentingų tarptautinių institucijų, veikiančių konstitucinės teisės srityje, taip pat įvertinti, kokią įtaką tokie teisės aktai turi oficialiosios konstitucinės doktrinos raidai. Šiuo tyrimu siekiama įrodyti, kad visuotinai pripažintų tarptautinių institucijų priimami konstitucinės teisės soft law aktai, atspindintys Europos konstitucinį paveldą ir konsoliduojantys europinius konstitucinius standartus, taip pat kai kurie ES institucijų soft law aktai turi reikšmingą poveikį nacionalinės konstitucinės jurisprudencijos vystymuisi. Konstituciniam Teismui formuojant oficialiąją konstitucinę doktriną pasirinkus nepaisyti tokių teisės aktų, derėtų tokį pasirinkimą motyvuoti tinkamu konstituciniu pagrindu. Disertaciniame tyrime taip pat teigiama, kad visuotinai pripažintais konstitucinės teisės srityje priimamais soft law aktais turėtų vadovautis ir nacionalinės teisėkūros institucijos, siekdamos nenukrypti nuo modernios konstitucinės teisės europinių tendencijų.  

THE INFLUENCE OF SOFT LAW ON THE DEVELOPMENT OF CONSTITUTIONAL JURISPRUDENCE  
This dissertation systematically analyses the preconditions in formulating the official constitutional doctrine to rely not only on traditional sources of the interpretation of the Constitution, i.e. the text of the Constitution and the previously formulated official constitutional doctrine, as well as on binding international and EU legal acts, but also on non-binding legal acts (soft law) adopted by competent international institutions acting in the field of constitutional law, to assess the impact of such legal acts on the development of the official constitutional doctrine, and to clarify whether, in deciding constitutional justice cases, it is possible to derogate from the regulation, enshrined in such legal acts, consolidating the principles and standards of the European constitutional heritage. The research is designed to demonstrate that soft law acts of constitutional law adopted by universally recognized international institutions, reflecting Europe’s constitutional heritage and consolidating European constitutional standards, as well as some soft law acts of EU institutions, have a significant impact on the development of national constitutional jurisprudence. When formulating the official constitutional doctrine, the Constitutional Court should take into account the European constitutional standards, which express common values and are enshrined in the relevant soft law acts, whereas the choice to disregard them would be more comprehensible (more justified) if it were accompanied by the constitutional justification. Furthermore, the national law-making institutions should also follow generally accepted soft law acts (such as codes of good practice adopted by the Venice Commission) in order to keep in line with the European constitutional standards and the trends of European constitutional law.