Renginiai ir įvykiai

2019-10-18

Atidaryta Romualdo Augūno fotografijų paroda „Sapnuoju Lietuvą“

romualdo-auguno-fotografiju-paroda-2111

MRU antro korpuso antro aukšto fojė eksponuojama Romualdo Augūno fotografijų paroda „Sapnuoju Lietuvą“.
Romualdas Kęstutis Augūnas – lietuvių fotomenininkas, kurio vardas pirmiausiai siejamas su kelionių fotografija. Galima sakyti ir kitaip: R. Augūnas – tai su fotoaparatu nesiskiriantis keliautojas. Jo keliai vedė į daugelį ir geografiniu, ir kultūriniu požiūriu mums tolimų kraštų, o labiausiai autorių išgarsino alpinistinių žygių metu sukurtos kalnų fotografijos .
Vis dėlto R. Augūno albume „Sapnuoju Lietuvą“ nėra vaizdų iš tolimų kraštų ar snieguotų kalnų viršūnių fotografijų, kurios ženkliai paįvairino geografine prasme gana siaurą Lietuvos fotografijos mokyklos panoramą. Fotografijos paroda R. Augūnas tarsi vėl atsigręžia į gimtąją šalį, grįžta namo ir šis sugrįžimas nėra toks netikėtas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Romualdas Augūnas, iš tiesų, niekada neatitolo nuo Lietuvos fotografijos tradicijų. Jam būdingas siekis nuotraukose atskleisti žmogiškumo esmę, įkvėpė ir daugelį kitų Lietuvos fotografijos mokyklos atstovų. „Kad ir kur Augūnas fotografuotų – svečiose šalyse, aukščiausių kalnų sniegynuose ar gimtajame kaime jis niekada neišeina iš Lietuvos fotografijos erdvės“– rašo fotografas ir fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas.
Tačiau, kai R. Augūnas fotografuoja Lietuvoje, jo kūrybos priklausomybė Lietuvos fotografijos mokyklai atsiskleidžia ne tik per apibendrintą humanistinį turinį, bet ir konkrečių temų, siužetų pasirinkimu. R. Augūno žvilgsnis krypsta į Lietuvos kaimą, miestelius ir čionykščių žmonių gyvenimą. To gyvenimo savitumą autorius parodo fotografuodamas pačius įvairiausius jo aspektus, pradedant laidotuvėmis ar Kryžių kalnu ir baigiant tarybinėmis talkomis. Kiekviena iš minėtų temų, kasdienybės ar švenčių akimirkų R. Augūno kūryboje atrodo vienodai svarbi ir tuo jo žvilgsnis į gimtąjį kraštą akivaizdžiai skiriasi nuo kolegų, kurie pasirinktą temą plėtodavo dideliuose, dažnai ne vieną dešimtmetį kurtuose cikluose. Tuo įtikina naujame albume publikuojamos Romualdo Augūno fotografijos, kurios įspūdį daro išraiškinga vaizdine forma, bet ir tuo keistu jausmu, kuris patiriamas žvelgiant į senas fotografijas. Tą neįprastą patirtį žiūrovui suteikia, kiek bauginantis, bet kartu ir savotiškai malonus laiko nuotolio peržengimas. Praeitis įsibrauna į mūsų dabartį fotografijos – autentiško tikrovės atspaudo – pavidalu ir todėl, kaip teigia amerikiečių rašytoja Susan Sontag, kiekviena fotografija yra siurreali „žinutė iš praeities“.
S.Valiulis taikliai pastebėjo, kad praeitin nugrimzdusį gyvenimą užfiksavusi R. Augūno fotografija dėmesį traukia ne vien dėl „nostalgijos praėjusiam laikui ir savo atminčiai“. Netgi tie, kas yra per jauni atsiminti fotografijose įamžintą tikrovę, parodos fotografijose atpažins minėtas „žinutes iš praeities“, nors, galbūt, negalės perskaityti viso jų turinio. Todėl tiesioginį susitikimą su ja daugelis patirs žvilgtelėję į R. Augūno fotografijas, vieni pamatys Lietuvos praeities prisilietimą, kiti, gal pajus apžiūrinėdami fotografiją, įamžinusią keistą medinį namą, kuris, atrodo, buvo pasenęs ir apleistas jau tada, kai jį fotografavo R. Augūnas. Tokių kadrų šiek tiek neryškiame, sujudėjusiame vaizde, ir „neteisingose“ ekspozicijose išliko tikro gyvenimo akimirkos.
Tad nauja fotografijos paroda „Sapnuoju Lietuvą“ suteikia galimybę atrasti kitokią Romualdo Augūno kūrybą. Šį kartą žiūrovas turi progą plačiai atsimerkti ir žvelgti ne tiek į kitus ir aplinkinį pasaulį, kiek į save patį – lietuvišką fotografiją, gimtąją šalį, jos žmones ir fotografijose išlikusią mūsų praeitį.
Tomas Pabedinskas