Renginiai ir įvykiai

2019-03-28

Į Mykolo Romerio universiteto rektoriaus pareigas inauguruota profesorė daktarė Inga Žalėnienė (inauguracinė I. Žalėnienės kalba) kalba

rektores-prof-dr-ingos-zalenienes-inauguracijos-ceremonija-0306

Kovo 28 dieną įvyko iškilminga Mykolo Romerio universiteto rektorės Prof. dr. Ingos Žalėnienės inauguracijos ceremonija. Ceremonijoje dalyvavo LR Seimo ir Vyriausybės nariai, Japonijos, Azerbaidžiano, Kinijos ambasadų atstovai, Lietuvos universitetų rektoriai, kiti garbūs svečiai. Sveikinimo žodį tarė Mykolo Romerio universiteto Tarybos pirmininkė Roma Žakaitienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, Senato pirmininkas Vainius Smalskys, Konstitucinio teismo pirmininkas, profesorius dr. Dainius Žalimas, LR Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, LR Seimo Teisės ir teisėsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus, Ministro Pirmininkas patarėjas Arnoldas Pikžirnis, LR Vidaus reikalų ministro patarėjas Alvydas Šakočius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus universiteto rektorius profesorius Artūras Žukauskas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Stasys Vėlyvis, teisėjas, profesorius Gediminas Sagatys, MRU studentų atstovė Sofija Khatsenova. Naująja Mykolo Romerio universiteto rektore profesorė I. Žalėnienė išrinkta penkerių metų kadencijai.

INAUGURACINĖ REKTORĖS INGOS ŽALĖNIENĖS KALBA

Gerbiamas Konstitucinio Teismo pirmininke,
Gerbiamas Aukščiausiojo Teismo pirmininke,
Gerbiami Ministrai,
Gerbiami LR Seimo nariai,
Jūsų Magnificencijos rektoriai,
Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai,
Garbūs svečiai,
Iškilūs Alma Mater kūrėjai ir mokytojai,
Mieli Studentai, Alumnai, Partneriai, Kolegos,

Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie šiandien esate kartu su mumis. Esu laiminga būdama su žmonėmis, kurie šį universitetą kūrė, dėl jo aukojosi, užaugino savo kasdieniais darbais, jame studijavo, studijuoja, juo šiandien nuoširdžiai tiki ir didžiuojasi, daug iš jo gavo ir yra pasirengę dar daugiau jam atiduoti.
Kodėl man šis universitetas toks svarbus? Jame subrendau kaip žmogus ir asmenybė, sutikau iškiliuosius savo gyvenimo mokytojus, iš kurių pasisėmiau ne tik žinių ir įgūdžių, bet ir išmokau būti tolerantiška skirtingiems požiūriams, vertybėms, atvira naujovėms, išsiugdžiau gebėjimą pasirinkti, drąsą bandyti, laisvę būti savimi, dalintis pasiekimais ir kartu su bendruomene džiaugtis mūsų kūrybos rezultatais.
Mano tikėjimą šiuo universitetu ir jo bendruomene sustiprina tai, kad savo akimis mačiau ir išgyvenau jo nesėkmes ir triumfo akimirkas. Ši aukštoji mokykla gimė kartu su Lietuvos nepriklausomybe ir turėjo kilnią misiją – prisidėti prie modernios teisinės valstybės, demokratiniais pagrindais besiremiančios teisėtvarkos sistemos kūrimo, teisingumo, pagarbos Konstitucijai ir pilietiškumo idėjų įkvėptos laisvos Lietuvos teisininkų kartos ugdymo. Labai greitai iš gana siauros specializacijos aukštosios mokyklos tapus Socialinių ir humanitarinių mokslų universitetu, pasirinktas garbingas Mykolo Romerio vardas.
Mykolo Romerio, neeilinės asmenybės ir Lietuvoje, ir visame Vidurio ir Rytų Europos regione, bruožai – nepaprasta energija, veržlumas, tarptautiškumas, tvirtos demokratinės pažiūros, tolerancija, gilus pilietiškumo suvokimas, gebėjimas aukotis valstybei ir visuomenei - atspindi mūsų universiteto dvasią bei išskirtinumą. Šiandien, stovėdama čia prieš Jus, nuoširdžiai tikiu, kad visi kartu verčiame naują Mykolo Romerio universiteto raidos puslapį. Globalus aukštasis mokslas ir apskritai švietimas susiduria su naujais iššūkiais, kurie turi virsti ir naujomis galimybėmis.
Viena iš svarbiausių XXI amžiaus socialinių ir humanitarinių mokslų misijų yra technologijų humanizavimas. Dirbtinis intelektas, robotika, nano, bio, kitos technologijos skverbiasi į mūsų kasdienybę beprecedenčiu greičiu. Koks bus šių technologijų, dirbtinio intelekto santykis ir bendradarbiavimas su žmogumi, su visuomene? Ar šias technologijas sukūrę patys esame tinkamai pasiruošę jas priimti ir įsileisti į savo gyvenimus be sumaišties ir abejonių, išnaudoti teikiamas galimybes nepažeisdami pamatinių, per tūkstančius metų susiformavusių humanistinių vertybių, teisės, etikos normų, išlaikydami jautrius ir empatiškus santykius vieni su kitais?
Jau dabar tarp teisės ir technologijų atsiranda naujų sąsajų, dėl kurių iškyla svarbūs duomenų apsaugos, privatumo, žmogaus orumo, tapatybės išsaugojimo klausimai, kuriasi naujos žalos prevencijos sistemos, keičiasi profesinės etikos standartai.
Minėtų sričių reglamentavimas pareikalaus tarpdisciplininės prieigos, sutelktų ne tik šiuolaikinių technologijų specialistų, bet ir teisininkų, politologų, valdymo specialistų, psichologų, edukologų, sociologų, ekonomistų, komunikacijos specialistų pastangų. Technologinis progresas lemia žemos kvalifikacijos darbo vietų išnykimą ir naujų profesijų atsiradimą. Šiomis aplinkybėmis universitetų reikšmė yra lemiama, skatinant mokymąsi visą gyvenimą, naujų kompetencijų ir įgūdžių, reikalingų pilnaverčiam gyvenimui, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinio statuso ir išsilavinimo, įgijimą.
Tuo pačiu šiuolaikinės visuomenės susiduria su vis didėjančiais ir besikeičiančiais socialinės atskirties, diskriminacijos, nelygybės iššūkiais, didėjančiu skurdu, terorizmo, karų grėsme, migracija, klimato kaita, antidemokratinių jėgų stiprėjimu, atskirties tarp politinio ir ekonominio elito ir piliečių didėjimu, kitais globaliais iššūkiais. Todėl Universitetų ir ypatingai socialinių ir humanitarinių mokslų reikšmė visuomet buvo ir išlieka svarbi ir tik stiprės modeliuojant šių problemų sprendinius, ugdant ateities pokyčiams ir iššūkiams reikalingas kompetencijas, vykdant aukšto lygio mokslinius tyrimus ir kuriant inovacijas.
Vis svarbesni tampa ne tik profesiniai gebėjimai, bet ir universalūs įgūdžiai, leidžiantys suprasti ir analizuoti didelius ir dinamiškai besikeičiančius informacijos srautus, įvertinti informacijos šaltinių patikimumą. Didėja tarpkultūrinio komunikavimo kompetencijos svarba, kūrybiškumo, kritinio mąstymo, lankstumo, gebėjimo dirbti sutelktose tarptautinėse komandose poreikis. Mykolo Romerio universitetas save identifikuoja kaip visuomenės ir valstybės mokslų aukštąją mokyklą, svarbią ne tik Lietuvos, bet ir konkurencingos Europos bei pasaulio aukštojo mokslo erdvės dalį. Šiame universitete pažangiausia pasaulinė praktika ir metodai nuosekliai perkeliami į dėstymo, mokslinę, inovacinę ir poveikio visuomenei veiklą, bendruomeninę aplinką ir taip prisideda prie įtraukesnės, teisingesnės ir darnesnės visuomenės raidos ir ją lydinčių iššūkių sprendimo.
Vienas didžiausių mano siekių – universiteto studijų, mokslo veikloje ir aplinkoje pritaikyti darnaus universiteto principus, kurie jau įdiegti pažangiuose pasaulio universitetuose. Mums, kaip universiteto bendruomenei, labai svarbu jausti institucinį ir asmeninį kiekvieno įsipareigojimą socialinei, etinei ir aplinkosauginei atsakomybei, šias dimensijas integruoti į studijų turinį, bendruomenės elgseną ir vertybines nuostatas, ugdyti kritinį mąstymą, užtikrinti tvarius tarpuniversitetinio bendradarbiavimo modelius tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu.
Tolesnis akademinio miestelio, studijų ir mokslo erdvių planavimas, dizainas ir vystymas bus modeliuojamas pagal ekologiško, atsakingo vartojimo principus, taikant neigiamo poveikio aplinkai mažinimo priemones. Akademinis miestelis turėtų tapti „gyvąja besidalinančia, kultūrinę įvairovę puoselėjančia laboratorija“, įtraukiančia bendruomenę į aplinkai draugišką mokymąsi, sveikatinimo veiklas, aktyvų laisvalaikį. Tradicinį studijų procesą pažangiuose universitetuose vis labiau keičia mišraus mobilumo principu pagrįstos studijos, individualizuota prieiga prie studento, kuriamos efektyvios akademinės paramos sistemos, plėtojamas patirtimi grįstas mokymas taip užtikrinant glaudesnę sąveiką su praktika. Kūrybinga komandinė projektinė veikla taps būtinybe, universitetas turės įdiegti lankstų studijų grafiką, leidžiantį studentui derinti darbinę ir mokymosi veiklą. Vis didesnę reikšmę įgis nuotolinės studijos - mokymosi priemonės jau dabar sparčiai keliasi į elektroninę erdvę. Šiomis sąlygomis būtinybe taps lanksčių, inovatyvių studijų modelių, inovatyvių priemonių ir metodų kūrimas ir išbandymas.Tad studijų modelio transformaciją, skaitmenizavimą įvardiju kaip dar vieną prioritetinę veiklą.
Esant neigiamiems demografiniams rodikliams šalyje svarbia universiteto veiklos dalimi tampa talentingų užsienio studentų pritraukimas į Lietuvą, siūlant kokybiškas studijų programas anglų kalba. Universitetas užima lyderio pozicijas šioje srityje, nes yra išplėtojęs reikšmingas tarptautines partnerystes su Pietų Korėjos, Ukrainos universitetais. Sėkmingas pasiteisinusias strategijas ateityje būtina pritaikyti ir kitoms tarptautinėms partnerystėms.
Būtina išplėsti ir modernizuoti tarptautinę rinkodarą, plėtoti alumnų ambasadorių iniciatyvą, siūlyti naujas lanksčias, atviras bendradarbiavimo formas tarptautiniams partneriams, išnaudojant nuotolinių studijų platformas bei kitas technologines priemones.
Mokymosi visą gyvenimą veiklos, neformaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, aktualūs moduliai, trumposios programos, kvalifikacijos kėlimo mokymai, skirti baigusiems universitetines studijas, praktinėje veikloje besidarbuojantiems profesionalams ir alumnams – tai dar viena nepakankamai išplėtota, bet labai perspektyvi veiklos sritis, į kurią artimiausiu metu reikėtų investuoti laiko, jėgų ir finansinių resursų.
Esame sukūrę unikalią Lietuvoje tinkliniu valdymu grindžiamą mokslo vadybos ekosistemą, Socialinių inovacijų laboratorijų tinklą, kuriame darbuojasi sutelktos tarpdisciplininės mokslininkų, tyrėjų ir studentų grupės, veikia efektyvi mokslo ir inovacijų paramos sistema, kurią ir toliau turime stiprinti ir plėtoti, didinti projektinių ir užsakomųjų darbų apimtis. Artimiausiu metu planuojame įsteigti Mokslo fondą, kurio veiklos tikslai - finansuoti būtinas su mokslinių tyrimų atlikimu ir sklaida susijusias tyrėjų išlaidas, teikti finansinę paramą pradedantiems tyrėjams, finansuoti narystes profesiniuose tinkluose.
Žinių ir technologijų perdavimo srityje toliau plėtosime mokslo-verslo-valdžios partnerystes, užsakomųjų mokslinių tyrimų veiklą, skatinsime studentus, tyrėjus ir mokslininkus kurti inovatyvias įmones, bendradarbystės ekosistemą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas personalo atsinaujinimui ir nuolatiniam tobulėjimui, talentingų tyrėjų, doktorantų, podoktorantų, vizituojančių profesorių pritraukimui į universitetą. O tai, tikėtina, paskatins naujų tarptautinių tinklinių struktūrų kūrimąsi, naujų sinerginių mokslinių temų vystymą ir gerins mokslinės bei inovacinės veiklos rezultatus.
Didėjant mokslinio publikavimo, mokslo projektų, užsakomųjų tyrimų apimtims daug dėmesio turime skirti atsakingo mokslinio publikavimo praktikos universitete formavimui, akademinės etikos kultūrai ir infrastruktūrai, stiprinti Universiteto Akademinės etikos centro veiklą. Ypatingą dėmesį skirsime bendradarbiavimo su universiteto alumnais skatinimo veikloms. Sutelkus absolventus, buvusius dėstytojus ir darbuotojus galėtume efektyviau įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą veiklas, mentorystės programas, sukurti veiksmingesnę paramos studentams ir dėstytojams sistemą, išplėtoti paslaugų bendruomenei spektrą, puoselėti bendruomenines tradicijas.
Studijų metu suformuotas socialinis tinklas vis labiau tampa universitetinio išsilavinimo svarbia sudedamąja dalimi. Žinias šiandien galima gauti neišeinant iš namų, o stiprų socialinį tinklą asmuo gali susikurti tik dirbdamas ir bendraudamas su bendraminčiais. Šiam tikslui pasiekti puikiai pasitarnauja universitetinė erdvė, kurioje vyksta nuolatinis bendradarbiavimas ne tik tarp studentų, bet ir tarp jų ir dėstytojų, mokslininkų, praktikų, o tai atveria papildomas pažinimo ir karjeros perspektyvas. Nuo pat susikūrimo pradžios kiekvienas bendruomenės narys buvo ir yra didžiausia šio universiteto vertybė.
Čia kiekvienas gali įgyvendinti ir realizuoti savo kūrybinį, profesinį potencialą, mokslo idėjas, būti išgirstas ir padrąsintas. Universiteto ateitis priklausys nuo mūsų tarpusavio pasitikėjimo, partnerystės ir sutelktų pastangų. Bendradarbiaudami, tikėdami perspektyviomis idėjomis ir pasitikėdami vieni kitais galime iššūkius paversti naujomis galimybėmis. Tai jau patyrėme, todėl puikiai žinome, jog sutelktai dirbant, nieko nėra neįmanomo.
Kalbą norėčiau pabaigti Mykolo Romerio žodžiais: „Mokslas yra ir turi būti laisvas, nežeminamas ir nekreipiamas politinės spekuliacijos tikslams, nuoširdus ir drąsus, nepaveikiamas iš anksto, nei iš aukšto, bet jis turi būti toks kaip tik todėl, kad galėtų prieiti kiek galima teisingos ir tikros tiesos išvadas, kuriomis galėtų pasinaudoti socialinis žmogus – visuomenė. Kitaip jis savo socialinės funkcijos neatliks ir bus ne palaimintas, o prakeiktas“. Dėkoju už dėmesį.