Renginiai ir įvykiai

2018-03-01

MRU Rotondinės salės hole eksponuojama Kovo 11-ajai skirta paroda apie Laisvės premijos laureatus Vytautą Landsbergį ir Valdą Adamkų

1-laisves-premijos-laureatai MRU Rotondinės salės hole eksponuojama Kovo 11-ajai skirta paroda apie Laisvės premijos laureatus Vytautą Landsbergį ir Valdą Adamkų. Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.

LAISVĖS PREMIJOS LAUREATAS VALDAS ADAMKUS
XX a. Lietuvai teko patirti dramatiškus lūžius, karus, okupacijas, vertybių griūtis ir desperatiškus bandymus prisikelti. Valdas Adamkus – vienas iš tų, kuriems šiuo dramatišku laikmečiu teko daryti lemtingus apsisprendimus: veikti tarptautinėje erdvėje pasiaukojant Lietuvai, laisvės ir demokratijos principų puoselėjimui ir žmogaus teisių gynimui. Valdas Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Mokėsi Jono Jablonskio pradžios mokykloje ir Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Dar būdamas gimnazistas buvo priverstas išmokti pirmąsias laisvės pamokas: Lietuva neteko nepriklausomybės ir laisvės. Antrojo pasaulinio karo metais drauge su Prezidento Kazio Griniaus sūnumi Liūtu Griniumi ir Gabrieliumi Landsbergiu-Žemkalniu įsitraukė į jaunųjų Laisvės kovotojų būrelį, leidusį pogrindinį antinacinį laikraštį „Jaunime, budėk!“. Ši pogrindinė veikla buvo lyg egzaminas, patikrinęs, ką jaunuoliui reiškia Laisvė. 1944 m. liepos mėn. Valdas Adamkus su šeima pasitraukė į Vokietiją, tačiau netrukus grįžo į Lietuvą prisijungti prie Žemaitijoje formuojamos lietuvių savanorių Tėvynės apsaugos rinktinės kovai su Raudonąja armija. Tačiau tai buvo mėginimas be vilties laimėti, atnešęs pralaimėjimo pamokas. Po jo Valdas Adamkus vėl pasitraukė į Vakarus. 1946 m. Vokietijoje Valdas Adamkus baigė lietuvių gimnaziją, studijavo Miuncheno universitete, Gamtos ir biologijos fakultete. 1949 m. su šeima atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Amerikoje jį pasitiko Kazio Griniaus šeima. Dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje, vėliau – braižytoju vienoje inžinerijos įmonėje. 1960-aisiais Valdas Adamkus baigė Ilinojaus technologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę. Valdas Adamkus aktyviai įsitraukė į lietuvių išeivijos visuomeninę ir politinę veiklą. Gyvendamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, jis rengė protesto prieš Lietuvos okupaciją akcijas, organizavo įvairias peticijas, kurios būdavo teikiamos aukščiausias pareigas einantiems Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios atstovams. 1956 m. būdamas studentas aktyviai dalyvavo rengiant peticiją Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Dvaitui Eizenhaueriui, vėliau – Jungtinėms Tautoms. Peticijoje Jungtinių Amerikos Valstijų vadovybė buvo raginama pasinaudoti turimomis priemonėmis ir padėti Sibire esantiems Lietuvos tremtiniams, atkreiptas dėmesys į okupuotą Lietuvą ir kitas Sovietų Sąjungos užgrobtas valstybes. 1958–1965 m. V. Adamkus buvo „Santaros-Šviesos“ federacijos – liberalios krypties išeivijos visuomeninės organizacijos, paskelbusios šūkį „Veidu į Lietuvą“ – vicepirmininkas, o 1967 m. buvo išrinktas šios organizacijos pirmininku. Jo sodyboje prie Mičigano ežero subrendo ištisa karta laisvų ir atvirų žmonių, objektyviai suvokusių gimtojo krašto padėtį, ryžtingai ir sumaniai prisidėjusių prie Lietuvos laisvės kovos. Darbštumas, kompetencija ir aukšti moralės principai leido Valdui Adamkui eiti atsakingas pareigas Jungtinių Amerikos Valstijų administracijoje. XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Valdas Adamkus buvo pakviestas dirbti į kuriamą JAV aplinkos apsaugos federalinės valdžios instituciją – Aplinkos apsaugos agentūrą, bet nepamiršo ir Lietuvos bei lietuvybės. Lankydamas gimtinę tais laikais, kai tai padaryti buvo sunku ir tokie veiksmai ne visų išeivijos sluoksnių buvo deramai suprantami, Valdas Adamkus palaikė ryšius su demokratiškai nusiteikusiomis Lietuvos jėgomis, gabendavo į Lietuvą Sovietų Sąjungoje draudžiamą išeivijos literatūrą. Valdas Adamkus tapo bundančios Lietuvos liudininkas, jam teko dalyvauti ne viename Lietuvos laisvės mitinge, stebėti Sąjūdžio išjudintų ir laisvės pasiilgusių Lietuvos žmonių kilimą į kovą už savo teises ir tautos laisvę. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Valdas Adamkus aktyviai įsitraukė į nepriklausomos Lietuvos kultūrinį, visuomeninį ir politinį gyvenimą. 1998 m. Valdas Adamkus buvo išrinktas antruoju nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos Respublikos Prezidentu. Jis iškėlė spartaus šalies modernizavimo idėją ir nuosekliai rėmė jos įgyvendinimą, klojo pilietinės santarvės, politinio pliuralizmo ir tolerancijos pamatus Lietuvoje. Vienas didžiausių Valdo Adamkaus kaip Respublikos Prezidento laimėjimų buvo jo didžiulis indėlis į derybas dėl Lietuvos stojimo į NATO ir Europos Sąjungą. 2004 m. Valdas Adamkus buvo išrinktas Respublikos Prezidentu antrajai kadencijai. V. Adamkus tarptautinį pripažinimą pelnė dėl užsienio politikos. Pagrindinis jo užsienio politikos bruožas – įsitikinimas, kad politikai privalo paisyti esminių tarptautinės teisės principų: pagarbos žmogaus teisėms, valstybių suverenumui, šalies teritorijos vientisumui. V. Adamkus dėjo daug pastangų stiprinant Lietuvos ir Lenkijos ryšius. Prioritetu tapo Baltijos regiono valstybių sąveika. Prezidentas V. Adamkus užsienio politiką išplėtė į Europos Rytus – čia kelio į demokratinių valstybių bendriją intensyviai ieškojo kitos posovietinės šalys, ypač Ukraina. Valdo Adamkaus ir kitų tarptautinių derybininkų dėka pavyko išvengti smurto Ukrainoje per Oranžinę revoliuciją. Prezidentas reikšmingai prisidėjo prie Ukrainos, Gruzijos, Moldovos ir kitų šalių laisvės stiprinimo. Valdo Adamkaus nuopelnai stiprinant civilizacijų dialogą buvo įvertinti ne vienos valstybės apdovanojimu. 2003 m. jam suteiktas UNESCO Geros valios ambasadoriaus žinių visuomenei titulas, 2007 m. už sėkmingą tarpininkavimą per svarbias Europos Sąjungos tarptautines derybas jam skirtas Metų europiečio titulas. Parodoje, skirtoje Laisvės premijos laureatui Valdui Adamkui pagerbti, pristatomos nuotraukos, nušviečiančios Prezidento Valdo Adamkaus veiklą. Parodoje eksponuojamos nuotraukos yra saugomos Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, asmeniniame Valdo Adamkaus archyve.

LAISVĖS PREMIJOS LAUREATAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
Praėjo kiek daugiau nei ketvirtis amžiaus nuo Lietuvos valstybei svarbių ir lemtingų istorinių 1990–1992 m. įvykių. 1988–1990 m. nuvilnijus šimtatūkstantiniams Sąjūdžio mitingams, pasaulio bendruomenę nustebinus Baltijos kelio stebuklu ir demokratiškai išrinkus tautos atstovybę – Aukščiausiąją Tarybą, vėliau pavadintą Atkuriamuoju Seimu, 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Priimtas Laikinasis Pagrindinis Įstatymas (Laikinoji Konstitucija). Po 50 sovietų okupacijos metų prasidėjo visų nepriklausomos valstybės įstatymų kūrimo, valstybės institucijų formavimo veikla; itin svarbiu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo uždaviniu tapo Lietuvos valstybės įsitvirtinimas pasaulio tautų bendrijoje. Tarptautinis pripažinimas neatėjo per vieną dieną. 1991 m. Lietuvos valstybė, Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Lietuvos piliečiai tvirtai atsilaikė prieš sovietų karinę agresiją, didvyriškai pakėlė išmėginimą, sumokėję aukščiausią – valstybės gynėjų gyvybės – kainą, o jau po mėnesio, 1991 m. vasarį, vykusiame plebiscite išreikšta tautos valia pasauliui neabejotinai patvirtino atkurtos nepriklausomybės siekį ir Lietuvos teisėtos valdžios palaikymą. Aktyvi tarptautinės bendruomenės reakcija, užsienio valstybių parlamentų narių, Rusijos demokratinių jėgų parama, vis didėjanti Lietuvos valstybės atstovų tarptautinių vizitų reikšmė buvo lemiami veiksniai, stiprinę Lietuvos pozicijas tarptautinėje bendruomenėje. Išskirtinę reikšmę turėjo 1991 m. liepos 29 d. Maskvoje pasirašyta Sutartis tarp Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos „Dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų“, ratifikuota jau nustojus egzistuoti Sovietų Sąjungai. Po Sovietų Sąjungos agoniją reiškusio komunistinėms jėgoms nesėkmingo 1991 m. rugpjūčio mėn. pučo prasidėjo Lietuvos valstybės greitesnio tarptautinio pripažinimo laikotarpis. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo darbą vainikavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos parengimas ir priėmimas 1992 m. spalio 25 d. referendumu bei jos pasirašymas ir paskelbimas (promulgacija) 1992 m. lapkričio 6 d. Šių Lietuvos valstybės įvykių neįmanoma suprasti be Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo nario, Seimo Tarybos pirmininko, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, šių metų Laisvės premijos laureato Vytauto Landsbergio politinės veiklos analizės. Pasak vieno iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjų Stasio Stačioko, Vytauto Landsbergio veiklą kuriant Lietuvos valstybę geriausiai apibūdina „Laisvės šauklio ir kūrėjo“ epitetai. Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Laisvės premijos laureatas Vytautas Landsbergis iškyla kaip veiklos ir kūrybos žmogus, vadovas, kurio politinė veikla buvo skirta lietuvių tautos laisvės siekiui, laisvės ir demokratijos vertybių įtvirtinimui. „V. Landsbergis visada išsiskyrė tuo, kad jis kovojo ne tik už Tautos, bet ir už kiekvieno žmogaus laisvę ir orumą, tuo įkvėpdamas mus visus, o kartu griaudamas visą nežmonišką sovietinę sistemą“, – teigė S. Stačiokas. Istoriniu požiūriu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio veikla išryškėjo jam vadovaujant Lietuvos parlamento sesijai, kai buvo priimtas Kovo 11-osios Aktas ir atkurta Lietuvos nepriklausomybė, taip pat rengiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų metmenis ir Konstituciją. Aukščiausiasis valstybės pareigūnas parodė tvirtą charakterį lemtingos 1991 m. sausio ir rugpjūčio mėn. sovietų agresijos ir smurto akivaizdoje. Bene ryškiausią pėdsaką Vytauto Landsbergio kaip pirmojo Lietuvos valstybės vadovo veikla paliko tarptautinėje arenoje. 1990–1992 m. tarptautiniai vizitai ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys su užsienio valstybėmis užtikrino tarptautinį Lietuvos valstybės statusą. Derybinės pozicijos ir susitarimai su Rusija leido pasiekti, kad per metus iš Lietuvos būtų išvesti Rusijos kariniai daliniai. Vytauto Landsbergio parlamentinę veiklą 1990–1992 m. vainikavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos promulgacija. Šie politiniai Lietuvos valstybės vadovo, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio kaip politiko ir lyderio darbai tapo Lietuvos valstybingumo pamatu, ant kurio valstybė statoma iki mūsų dienų. Parodoje, skirtoje Laisvės premijos laureatui Vytautui Landsbergiui, eksponuojamos svarbiausios atgimusios ir nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo akimirkos, kuriomis išryškėjo Vytauto Landsbergio veiklos rezultatai įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir Laisvę: Lietuvos Sąjūdžio siekiai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo darbai kuriant ir ginant valstybę, Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimas tarptautinėje arenoje. Parodoje eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, NATO multimedijos archyvo, Europos Parlamento garso ir vaizdo archyvo fondų, Vytauto Landsbergio asmeninio archyvo. Fotografijų autoriai: Arnoldas Barysas, Julija Fassbender, Chip Hires, Vladimiras Gulevičius, Kęstutis Jankauskas, Jonas Juknevičius, Romualdas Jurgaitis, Arturo Mari, Zenonas Nekrošius, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Romualdas Požerskis, Algirdas Sabaliauskas, Vladas Ščiavinskas, Raimundas Šuika, Lilija Valatkienė. Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.