Konferencijos, seminarai, paskaitos

2015-11-26 11:38:00

„Visos galimybės suteiktos, tereikia išmokti jas išnaudoti“

apuksasphotom Mykolo Romerio universitetas jau ne pirmus metus išskirtinį dėmesį skiria trečiosios pakopos studijų arba doktorantūros kokybės stiprinimui. Šiemet kartu su pasikeitusia aukštosios mokyklos struktūra prie Mokslo ir inovacijų paramos centro (pakeitė buvusį Mokslo centrą) buvo įsteigta Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla (toliau – SIDM). Pastarosios vadovas dr. Andrius Puksas sutiko pasidalinti savo mintimis apie struktūrinius pokyčius, doktorantūros ateitį bei perspektyvas.

Kas slepiasi už pavadinimo Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla?
(Šypsosi). Jokios paslapties nėra. Tai tos pačios Universiteto ir prieš SIDM įsteigimą vykdytos doktorantūros studijos (red. teisės, vadybos, psichologijos, ekonomikos, edukologijos ir filologijos mokslo krypčių) su aiškia ir kryptinga orientacija į kokybę ir inovatyvios doktorantūros studijų principų atitikimą. Tiesa, tos pačios studijos tik laikinai – ruošiamės plėtrai. Neslėpsiu, jog jau ne pirmus metus jautėme nuolat augantį poreikį stiprinti doktorantūros studijų tarpdiscipliniškumą ir tarptautiškumą. O dabar atėjo laikas ne tik stiprinti studijų kokybę, bet ir kryptingai veikti. Sąlygos tam ypač palankios – universitete savo aktyvią veiklą pradėjo socialinių inovacijų laboratorijų tinklas MRU LAB, nuolat ir aktyviai plečiami užsienio ir nacionalinių partnerių tinklai. Visos galimybės yra, belieka jomis pasinaudoti.

Paminėjote socialinių inovacijų laboratorijų tinklą MRU LAB. Gal galėtumėt apie jį papasakoti plačiau?
Taip, šiemet buvo įsteigtos 19 laboratorijų, kurių tikslas sutelkti bei tikslingai panaudoti turimą mokslinį potencialą. Tai kartu ir galimybė atsiskleisti jauniesiems tyrėjams, imtis iniciatyvos, realizuoti savo vizijas ir tikslus, dalyvauti projektinėje veikloje, plėtoti ir stiprinti produktyvius ir abipusiai naudingus mokslo ryšius su visuomene, verslu, valdžios institucijomis. Pagrindinis laboratorijų privalumas – atvirumas ir vidaus, ir išorės mokslininkams. Mokslininkų koncentraciją laboratorijose padės išvengti mokslinio potencialo trūkumo atliekant mokslinius tyrimus bei dalyvaujant projektinėse veiklose. Nereikia pamiršti ir aukščiausius standartus atitinkančios infrastruktūros – laboratorijos darbą pradėjo vos prieš mėnesį duris atvėrusiame moderniame universiteto korpuse.

Koks vaidmuo numatomas SIDM ir doktorantams šiose laboratorijose?
Doktorantai ir podoktorantai kviečiami dalyvauti esamose bei inicijuoti naujas laboratorijų veiklas kartu su patyrusiais mokslininkais. Laboratorijos jiems sudaro puikias sąlygas atlikti mokslinius tyrimus, susijusiais su rengiamais mokslo darbais.

Ar visuomenėje paplitęs požiūris į socialines inovacijas nekelia papildomų problemų?
Ne visada ir vienas žodis „inovacijos“ visiems yra patogus ir priimtinas. Tenka apgailestauti, jog kartais inovacijų ne tik nesiekiama, bet ir bijoma. Naujos idėjos, procesai, mintys kartais traktuojamos kaip intervencija į jau susiformavusią komforto zoną. Būna ir taip, tačiau progresas turi vykti. Taip, ne visiems žodžių junginys „socialinės inovacijos“ yra suprantamas ir priimtinas, kartais traktuojamas ir kaip mados dalykas, jau nekalbant apie turinį... Daugumai kur kas lengviau suprasti, kas yra technologinės inovacijos. Tačiau situacija sparčiai keičiasi – lieka vis mažiau abejojančių, jog socialiniai mokslai turi instrumentų per naujas idėjas ir atliekamus tyrimus išgryninti inovatyvias idėjas bei sprendimus, kurie būtų aktualūs ir tenkintų socialinius šiuolaikinės visuomenės poreikius.

Koks vaidmuo tam numatytas doktorantūrai?
Kai kalbame apie doktorantūrą, kalbame apie progresą. Jaunieji tyrėjai – mokslo potencialas ir auganti esamų mokslininkų pamaina. Galima drąsiai teigti, jog pokyčiai ir transformacijos lengviau atkeliauja per jaunuosius mokslininkus. Kryptingai dirbame prie doktorantų gebėjimų plačiąja prasme stiprinimo. Inovatyvumo sąvoka neatsiejama nuo doktorantūros studijų. Ir pačios trečiosios pakopos studijos turi atitikti inovatyvios doktorantūros principus. Žinau, kad ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos turi ambicingų planų dėl doktorantūros studijų stiprinimo. Tai suteikia daug vilčių.

Susidaro įspūdis, jog ne tik jaunieji tyrėjai bet ir Lietuvos mokslininkai nelabai girdimi ir matomi. Ar pritariate tam?

Pagrindinis mokslo sklaidos kanalas – mokslo publikacijos. Čia mūsų mokslininkai ir jaunieji tyrėjai tikrai girdimi, matomi bei skaitomi. Tačiau yra nemažai ir mokslo populiarinimo šaltinių ir kanalų, kuriuos mokslininkai išnaudoja tik iš dalies. Tarp jų paminėtini socialiniai tinklai, tinklaraščiai, specializuoti tinklalapiai. Mokslo populiarinimui nėra iki galo išnaudojama ir žiniasklaida. Smagu paskaityti „Iliustruotąjį mokslą“, tačiau negalima pamiršti ir apie rimtus nacionalinius sklaidos kanalus. Turiu omenyje mokslininkų laikraštį „Mokslo Lietuva“, kuriame nemažai kokybiškai parengtos medžiagos. Nereiktų pamiršti ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos leidžiamo leidinio „Odė mokslui“.

Dažnai tenka girdėti apie nepakankamą jaunųjų tyrėjų ir patyrusių mokslininkų interesų atstovavimą. Kaip yra iš tikrųjų?

Neabejoju, jog daug kas tikėtųsi iš manęs pritarimo tokiam teiginiui. Tačiau būtų ydinga kalbėti apie nepakankamą atstovavimą. Pradėkime nuo jaunųjų tyrėjų. Dalis aukštųjų mokyklų turi doktorantus atstovaujančius padalinius, kurių tikslai tie patys, o skiriasi tik pavadinimai (pvz. doktorantų draugijos, doktorantų klubai ir pan.). Jauniesiems tyrėjams užtikrintas atstovavimas ir platesniu mastu. Tai ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, ir Lietuvos mokslininkų sąjunga. Palaikymo jaunieji tyrėjai iš Lietuvos sulaukia ir iš Europoje juos atstovaujančios EURODOC organizacijos. Kalbant apie Lietuvos mokslininkų atstovavimą, dar kartą grįšiu prie minėtos Lietuvos mokslininkų sąjungos. Mokslininkams yra užtikrintas atstovavimas ne tik nacionaliniu mastu. Problema yra ne organizacijų buvimas ar nebuvimas, bet pačių jaunųjų tyrėjų įsitraukimas į tokių organizacijų veiklas bei savo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas. Joks klausimas nebus išspręstas, jei kiekvienas interesantas sėdės rankas sudėjęs ir lauks aktyvių kolegų veiksmų. Patikėkite, jie irgi mieliau pasirinks pasyvų vaidmenį.