Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla

2014-02-28 18:27:00

Sveikiname

dsc5684 Nataliją Norvilę (Socialinių technologijų fakultetas, Psichologijos institutas) 2014 m. vasario 28 d. Mykolo Romerio universitete apsigynusią disertaciją "Bedarbystės patyrimas ir jo sąsajos su psichologine gerove" (Psichologija, 06 S).

BEDARBYSTĖS PATYRIMO IR PSICHOLOGINĖS GEROVĖS SĄSAJOS


Pasitelkiant mišriojo tipo nuosekliąją tiriamąją tyrimo strategiją disertacijoje nagrinėjamas bedarbystės patyrimo fenomenas bei atskleidžiamos bedarbystės patyrimo ir psichologinės gerovės sąsajos. Bedarbystės patyrimui analizuoti naudojamas iki šiol postsovietinėse šalyse empiriškai netikrintas teorinis M. Jahoda (1982) deprivacijos modelis, kurį sudaro šie komponentai (modelyje vadinami netiesioginėmis darbo naudomis): aktyvi veikla, laiko struktūra, socialiniai kontaktai, statusas bei kolektyvinis tikslas. Atlikus reprezentatyvų populiacijos tyrimą, M. Jahoda deprivacijos modelis patvirtintas Lietuvoje. Rasta, kad netiesioginės darbo naudos bei tiesioginė nauda teigiamai prognozuoja bedarbių psichologinę gerovę (optimalų funkcionavimą, subjektyviai suvokiamą gerą psichinę sveikatą bei subjektyviai suvokiamą gerą fizinę sveikatą). Kokybinių tyrimų radinių analizė atskleidė, kad bedarbystės patyrimo fenomenas pasireiškia kaip kokybiniai socialinių santykių, statuso ir identifikacijos, tikslų kūrimo, dienos struktūros, aktyvumo bei psichologinės gerovės pokyčiai.

THE UNEMPLOYMENT EXPERIENCE AND ITS RELATION WITH PSYCHOLOGICAL WELL-BEING


Using sequential exploratory design of mixed-methods approach the phenomenon of unemployment experience and its relation with psychological well-being is analyzed in dissertation. Theoretical Jahoda’s (1982) deprivation model (composed of so called latent functions of employment – activity, time structure, social contact, status, and collective purpose), which has not been empirically tested in post-Soviet countries so far, is invoked for analysis of unemployment experience. Based on the results of a representative population study, Jahoda’s model was confirmed in Lithuania. Latent employment functions and manifest function positively predict psychological well-being (optimal functioning, subjectively perceived good mental health, and subjectively perceived good physical health) of the unemployed people. Analysis of the results of qualitative studies revealed that the phenomenon of unemployment experience manifests as qualitative changes in social relationships, status and identification, goal setting, daily structure, activity and psychological well-being.