Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla

2013-03-15 18:00:00

Sveikiname

dsc0002 Edgarą Dereškevičių (Teisės fakultetas) 2013 m. kovo 15 d. apsigynusį disertaciją "Kriminalistikos metodų taikymas gynėjo procesinėje veikloje: nuo teorijos iki metodikos" (Teisė, 01 S).

KRIMINALISTIKOS METODŲ TAIKYMAS GYNĖJO PROCESINĖJE VEIKLOJE: NUO TEORIJOS IKI METODIKOS

Lietuva privalo sukurti ir veiksmingai taikyti efektyvią nusikalstamumo mažinimo ir ribojimo priemonių sistemą bei užtikrinti visų teisėsaugos institucijų grandžių sklandų funkcionavimą. Kriminalistika ir profesionali gynėjo veikla kol kas praktiškai visiškai netyrinėta Lietuvos mokslininkų-kriminalistų kryptis. Šios disertacijos pagrindinis tikslas yra apibrėžti ir pamėginti išspręsti svarbią teorinę ir praktinę problemą – ar šiandienos Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymas bei kasdien besiplėtojanti teisinė praktika įgalina gynėjo veiklą įstatymų nustatyta tvarka teikiant teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam bei ginant jų teises ir teisėtus interesus, naudojantis kriminalistinėmis priemonėmis ir būdais apibrėžti kaip gynybos kriminalistiką. Disertacijoje pateikiama mokslinė diskusija apie šią problemą, analizuojami užsienio šalių baudžiamojo proceso įstatymai lyginamuoju aspektu, siekiant parodyti neišnaudotas galimybes naudoti gynėjo veikloje kriminalistines priemones. Taip pat nagrinėjamos gynėjo galimybės remiantis Lietuvos baudžiamojo proceso kodeksu padėti įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam realizuoti teisę į gynybą remiantis rungimosi principu baudžiamajame procese, pateikiama bendroji gynybos kriminalistikos metodikos struktūros bei turinio samprata, atskleidžiamas kriminalistikos mokslo žinių panaudojimo gynėjo veikloje galimybių turinys. Taip pat disertacijoje autorius formuluoja originalią gynybos kriminalistikos sampratą, kuri suprantama kaip kriminalistikos mokslo sritis, tirianti nusikalstamos veiklos dėsningumus, jos kriminalistinį ir baudžiamąjį-procesinį vertinimą, o taip pat profesionaliosios gynybos ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismuose, veiklą ir šiais dėsningumais paremtus metodus bei priemones, kuriais remiantis nustatomos aplinkybės teisinančios asmenį, įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos įvykdymu arba lengvinančios jo atsakomybę.

APPLICATION OF CRIMINALISTICS METHODS IN THE DEFENDER’S PROCEDURAL ACTIVITIES: FROM THEORY TO METHODOLOGY

The Republic of Lithuania must create and effectively implement a system of measures to prevent ant limit criminalityand ensure that all law enforcement institutions function effectively. Perhaps the least studied by Lithuanian forensic scientists is the professional role of the defence counsel in criminal forensic investigation. This dissertation will attempt to address a question of both theoretical and practical significance—do the current laws on criminal proceedings and the developing legal practices in Lithuania allow us to define as defence forensics the use of forensic methods and practices by the defence counsel, acting as prescribed by law to provide legal aid and to defend the rights and rightful interests of the suspect, the accused, the convicted, or the acquitted. To address this problem, the dissertation uses comparative analysis of the criminal code of neighbouring countries in an attempt to find new ways in which forensic methods may be applied in the work of defence counsel. The dissertation examines the possibilities for defence counsel, on the basis of the Criminal Procedure Code, to aid the suspect, the accused, the convicted or the acquitted exercise their right to defence according to the adversarial principle. The dissertation reviews the general concept of defense forensic methodology structure and the possibilities for the use of forensic science in the work of the defence counsel. The author define defence forensics as a field of forensic science that examines patterns in criminal activity, its forensic and procedural assessment, the activity of professional defence counsel during pre-trial investigation and court deliberation of the case, as well as methods and means, which on the basis of such patterns may serve as basis for the proof of exculpatory and extenuating circumstances.