Socialinių inovacijų doktorantūros mokykla

2012-03-21 02:00:04

Sveikiname

disertacijoshabilitacijos Tomą Blinstrubį (Teisės fakultetas, Konstitucinės teisės katedra) 2012 m. kovo 21 d. apsigynusį disertaciją "Valstybės ir bažnyčios konstitucinių santykių probleminiai aspektai" (Teisė, 01 S).

Disertacijoje analizuojami valstybės ir bažnyčios (bažnyčių bei religinių organizacijų) santykiai kaip konstituciniai, t. y. aukščiausiosios teisės reglamentuojami santykiai. Jie yra ir turi būti subordinuoti ius supremum, t. y. Konstitucijai (ir jurisprudencinei).
Disertacijoje nagrinėjamos kelios konstitucinių probleminių klausimų grupės. Pirmoji – tai klausimai, kylantys iš teorinės valstybės ir bažnyčios konstitucinių santykių sampratos bei šių santykių teisės identifikavimo teisės sistemoje analizės. Konstitucinė bažnytinė bei religijos teisė (sntr. konstitucinė bažnytinė teisė) apibrėžiama kaip kompleksinis Lietuvos konstitucinės teisės institutas. Antroji – istorinių valstybės ir bažnyčios santykių Lietuvoje analizė lyginamuoju aspektu, leidžianti įvertinti aktualias valstybės ir bažnyčios santykių reglamentavimo (ir jo ne/įgyvendinimo) problemas. Trečioji siejama su instituciniu nagrinėjamųjų santykių kontekstu – pasaulietinės valstybės sampratos ir tikslų, jos jurisdikcijos primato ir bažnyčių registravimo bei teikiamo pripažinimo aspektais, kartu ir su pačios bažnyčios samprata, su jos teisiniu statusu susijusiais klausimais. Ketvirtajai priskirtini asmens pagrindinių teisių ir tautos suvereniteto klausimai. Religijos laisvė – valstybės ir bažnyčios santykių pamatas, o tautos suverenitetas – konstitutyvinis šių santykių elementas.
Atlikto tyrimo rezultatai patvirtino iškeltą hipotezę, teigiančią, kad Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtintas valstybės ir bažnyčios kooperacinio santykio modelis, pagrįstas nelaicistine valstybės pasaulietiškumo interpretacija. Švelnaus valstybės ir bažnyčios atskyrimo (atskirumo) doktrina yra lietuviškosios valstybės pasaulietiškumo interpretacijos condítio sine qua non.

The problematic aspects of constitutional relations of the state and the church
Annotation

The dissertation analyzes relations of the state and the church (churches and religious organizations) as constitutional, i.e. relations regulated by the highest ranking law. These relations are and must be subordinated ius supremum, i.e. the Constitution (including jurisprudential).
The dissertation focuses on certain groups of problem questions of the constitutional relations. The first group consists of analysis of questions arising from the theoretic understanding of the constitutional relations of the state and the church, and identification of these relations within the system of law. The constitutional church and religion law (in short – constitutional law of the church) is described as a complex institute of the Lithuanian constitutional law. The second group consists of the analysis of questions concerning historic aspects of the constitutional relations of the state and the church in Lithuania from a comparative angle, facilitating evaluation of the relevant problems of regulation (and its non/implementation) of the state and the church relations. The third group of problematic questions is related with the institutional context of the considered relations – the concept of secular state and its purposes, its jurisdictional basis and church registry and awarded recognition, at the same time, with the concept of the church itself and issues of its legal status. The forth group of problematic questions includes the issues on fundamental human rights and sovereignty of the nation. Freedom of religion is the basis for the relations of the state and the church, and the sovereignty of the nation is the constituent element of the relations of the state and the church.
The results of the research have confirmed the raised hypothesis, claiming that the Constitution of Lithuania entrenches the cooperative model of the relations of the state and the church, based on non- laïcité interpretation of state secularity. The doctrine of soft separating (“separateness”) of the state and the church is condítio sine qua non of the Lithuanian interpretation of state‘s secularity.