Renginiai ir įvykiai

2013-03-20 11:24:00

Žemės dienos proga – paroda „Orangutanų Žemėje“ ir vėliava prie Universiteto

dsc0033 Kovo 20 d. minima pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis – dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas.

Žemės dienos progą paminėti Universiteto antro korpuso trečio aukšto parodiniuose plotuose  – paroda „Orangutanų Žemėje“, kurią maloniai kviečiame apžiūrėti.

Prie Universiteto taip pat iškelta ir plevėsuoja Žemės dienos vėliava.

Pasak „Orangutanų Žemėje“ autorės Joanos Griciūtės, tai paroda, įamžinanti Borneo orangutanų reabilitaciją garsios Lietuvos mokslininkės Birutės Galdikas Orangutanų priežiūros centre bei visame pasaulyje gerai žinomame Camp Leakey, esančiame centriniame Borneo, Indonezijoje.

Paroda suteikia žiūrovams galimybę iš arčiau susipažinti su vienais iš greičiausiai nykstančiais primatais, kurių išlikimui didžiausią grėsmę kelia tropinių miškų kirtimas, nekontroliuojamas aliejinių palmių plantacijų plotų didėjimas, kasyba ir nelegali prekyba naminiais gyvūnais tarptautiniu mastu.

Per keletą mėnesių, praleistų savanoriaujant Birutės Galdikas centre, autorė neišvengiamai susidūrė su tiesioginėmis ir ne tiesioginėmis žalingos žmonių veiklos pasekmėmis ir visapusiškai susipažino su įvairiais orangutanų reabilitacijos aspektais.

Tai pirmoji paroda Lietuvoje, siekianti susipažinti su orangutanais, kitaip vadinamais „miško žmonėmis“, iš arčiau.

Autorės nuotraukos meta žiūrovams iššūkį ir kviečia įsivaizduoti Pasaulį, kuriame tenka gyventi šiems žavingiems ir intelektualiems gyvūnams. Dar prieš įsibėgėjant žalingai žmonių veiklai, buvo manoma, kad laukinių orangutanų populiacija Borneo saloje siekia šimtus tūkstančių gyvūnų. Tarptautinės raudonosios knygos (IUCN) 2003 metų duomenimis, laisvėje gyveno 45.000 iki 69.000 Borneo orangutanų. Tačiau šie duomenys greičiausiai neatspindi dabartinės tikrovės, ypatingai žinant, kokiais mąstais mažėja natūralios gamtos plotai. Nykstant tropiniams miškams, pavojuje atsiduria ne tik orangutanai, bet ir kiti gyvūnai. Į nepavydėtiną padėtį patenka ir vietiniai gyventojai, kurių kasdienis gyvenimas nepakeičiamai susijęs su juos supančia gamta.

Parodos lankytojai pateks į akistatą, bus sužavėti ir išbandyti šiais labai asmeniškais orangutanų portretais, kitais gyvūnais ir naująja karta, augančia nežinomybėje. Šių žavingų ir fotogeniškų primatų, taip pat ir vietinių žmonių likimas, yra puiki pamokanti istorija Žemės dienos progai. Jų išlikimas kabo ant plauko. Jie yra priklausomi vienas nuo kito.

Nuotraukos, eksponuojamos šioje parodoje, kviečia pažvelgti į painią Borneo kasdienybę ir jos aspektus, bei siekia supažindinti parodos lankytojus su nykstančia laukine gamta. Nors ši kasdienybė yra toli už Lietuvos ribų, tačiau ji yra toje pačioje Žemėje. Žemėje, kuria mes visi dalijamės.

Parodos autorė Joana Griciūtė:    
                
„Rankos, padengtos ilgais raudonais plaukais, stengiasi pagriebti akinius, naršo kišenėse, be vargo atitraukia kelnių užtrauktukus, bando pasisavinti mano pietus. Sunku sužiūrėti savo daiktus esant smalsių ir neįtikėtinai vikrių orangutanų apsuptyje. Orangutanų priežiūros centre, įkurtame Prof. Birutės Galdikas, šie našlaičiai vadinami laimingaisiais.

Jiems pasisekė dėl to, kad išgyveno. Jų motinos buvo užmuštos, kai keliaudamos iš vieno miško ploto į kitą, kirto aliejinių palmių plantacijas; kai bandė susirasti maisto netoli žmonių gyvenviečių, nes nykstant miškui jiems darosi sunkiau išgyventi; arba buvo užmuštos tam, kad nuo jų dar priklausomi kūdikiai galėtų būti parduodami nelegalioje tarptautinėje naminių gyvūnų prekyboje.

2009 metais, turėjau galimybę apsilankyti šiame centre ir įamžinti kai kuriuos šių našlaičių orangutanų gyvenimo momentus; aplankyti į laisvę neseniai išleistus orangutanus, sudėtingiausiu ir pavojingiausiu reabilitacijos proceso laikotarpiu – pritaikymu gyvenimui laukinėje gamtoje; bei asmeniškai susipažinti su kitais gyvūnais ir jaunąja vietinių gyventojų karta, nuo kurių priklausys ne tik jų pačių, bet ir juos supančios gamtos išlikimas“.









Nuotraukos: Vidūno Gelumbausko