Renginiai ir įvykiai

2013-11-25 08:33:00

Z. Kazėno ir A. Kezio parodos MRU

mruparoda

Lapkričio 26 d. Mykolo Romerio universitete vyko Zino Kazėno parodos atidarymas, taip pat buvo pristatytas filmas apie lietuvių tarmes.

Lietuvių kalbos tarmės – tai spalvinga versmė, iš kurios gyvybingumo semiasi bendrinė kalba. 2013 metai yra paskelbti Tarmių metais.

Autorius apie parodą:

Mintis padaryti parodą apie tarmes kilo paskelbus 2013 metus tarmių metais. Pasirinkau šiek tiek netradicinį variantą. Piešinius ir fotografijas derinau su tarmišku tekstu. Parodą lydi keturi trumpametražiniai videofilmai. Tarmiškų žodžių ir sakinių bagažą sukaupiau iki 1954 metų, kai baigiau Pasvalio vidurinę mokyklą.

Tačiau iki šiol man labai smagu susitikti su kraštiečiais, kalbančiais ta pačia tarme. Tas pats miestas, ta pati gatvė, ta pati tarmė, bet kiek įvairuoja ir žodžiai ir jų tarimas. Atrodo tarsi kiekviena šeima būtų susikūrusi savo tarmę.


Zinas Kazėnas – zika
žurnalistas, fotografas, dailininkas


Kita paroda - Algimanto Kezio - eksponuojama MRU II korpuso parodiniuose plotuose.

Maloniai kviečiame!

Apie A. Kezio parodą:

Formos ir šviesos estetas

Algimantas Kezys: Mano kelias – tai lyg kokio keliauninko, kurį žavi saulėlydžiai, šešėliai, atspindžiai,  kartais ir veidai. Savo nuotraukose nieko nebandau įrodinėti, nieko nereklamuoju, tik dalinuosi džiaugsmu, kad atradau grožio spindulį kurioje nors žemės kertelėje.

Algimantas Kezys, menotyrininkas, rašytojas, teologas, filosofas, fotografas. Gimė 1928 m. spalio 28 d. Vilkaviškio apskrityje, Vištyčio miestelyje. Pradžios mokyklą pradėjo lankyti Kybartuose, vėliau mokėsi Vilniaus III-oje gimnazijoje. Šeimai nuo sovietų okupacijos pasitraukus į Vakarus, mokyklos baigimo diplomą įsigijo Dypholzo lietuvių gimnazijoje Vokietijoje. 1950 m. atvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, įstojo į Jėzuitų ordiną ir 1961 m. buvo įšventintas į kunigu. 1966 m. Lojonos universitete Čikagoje įgijo filosofijos magistro laipsnį.

Fotografijos menu susidomėjo dar būdamas studentu, apie 1958 m. Nuo 1964 m. pradėjo rengti savo parodas. Foto menininko talentas pripažintas 1965 m., surengus parodą Čikagos meno institute. Nuo tada Kezys eksponavo savo kūrinius daugelyje Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Europos muziejų. Jo darbai pasirodydavo žurnaluose ir knygose abipus Atlanto. Nuo 1990 m. menininko parodos kasmet vyksta ir Lietuvoje.

Fotomenininkui būdingas platus akiratis, daug dėmesio ir jėgų jis skiria lietuvių meno puoselėjimui. Amerikoje. 1966 m. A.Kezys įkūrė lietuvių fotoarchyvą (dabar Stasio Budrio archyvas) Amerikos lietuvių bibliotekos leidyklą, 1980 m. Čikagoje įsteigė galeriją, kuri rengė lietuvių meno parodas, leido katalogus. A. Kezio rūpesčiu JAV išleista apie 90 knygų, jų didžiąją dalį sudaro fotoalbumai bei parodų katalogai. Vienas įdomiausių paskutinių metų leidinių – autorinis fotoalbumų triptikas „Čikaga“. 1997 m. A.Kezio iniciatyva internete eksponuojama pirmoji virtuali lietuvių fotografijos paroda.

Menininkas sukūrė daug dokumentinių filmų apie išeivijos žymius asmenis, kultūrinius įvykius. Dirbo jaunimo organizacijose, vadovavo jaunimo centrui Čikagoje, rūpinosi jų spauda, daugelį metų redagavo laikraštį „Žvaigždė“.

Už aktyvią kūrybinę ir visuomeninę veiklą A. Kezys ne kartą pelnė JAV lietuvių bendruomenės padėką, 1999 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu.

Per penkesdešimt kūrybos metų A. Kezio fotografijos kito tiek formos, tiek tematikos požiūriu. Ankstyvuosiuose autoriaus darbuose ryški harmoninga formų visuma, tobulai įvaldytas šviesos ir tamsos, juodo ir balto santykis. Pagrindinis A. Kezio fotografijų objektas buvo ir liko miestas, jo architektūra. Menininkas visada savo darbuose labiau pabrėžia estetizuotą formą nei turinį. Išnaudodamas šviesos ir šešėlių sąveiką, realistinius objektus bei erdves jis paverčia metafizine tikrove.

Siekdamas fotografija išreikšti sudėtingą individualią pasaulėjautą, autorius iš dokumentikos realybės fragmentų montuoja ir konstruoja savo struktūras, išnaudodamas montažo ir dvigubos ekspozicijos technikas. Spalvotoje fotografijoje autoriaus mėgstamos konstruktyvios formos įgauna naują skambesį.

Miestovaizdžius jis paverčia mitologine arena, kurioje archetipinių ir modernios civilizacijos ženklų sintezė sukuria emocinę ir intelektualią įtampą.

Apie 1998 m. A.Kezys susidomėjo skaitmeninės fotografijos galimybėmis transformuoti realybę bei perteikti menines vizijas. Šiuose darbuose autorius pasiūlo dar vieną požiūrio į pasaulio sąrangą modelį.





















Nuotraukos: Vidūno Gelumbausko