Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje diskutuota apie akademinę etiką - MRU
Naujienos

13 spalio, 2017
Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje diskutuota apie akademinę etiką
Įvykis

Spalio 16 - 17 d. Mykolo Romerio universiteto MRU LAB vyko pirmoji tarptautinė konferencija, skirta pasaulinei etikos dienai paminėti. Šiame renginyje dalyvavo mokslininkai iš 8 Europos valstybių, tokių kaip Lenkija, Latvija, Estija, Baltarusija, Vengrija, Suomija, Jungtinė Karalystė ir Lietuva. Konferencijoje kalbėta apie įvairias akademinės etikos problemas aukštajame moksle. Konferencijoje dalyvaus ir viena didžiausių plagiato prevenciją vykdančių kompanijų „Turnitin“, kurios atstovai vedė nemokamus mokymus apie akademinį sąžiningumą.

Konferencijoje pranešimus skaitė dr. Irene Glendinning ( Europos akademinio sąžiningumo tinklo viceprezidentė ir Jungtinės Karalystės Koventrio universiteto akademinė studentų vadovė), Nora Skaburskienė (Studijų kokybės vertinimo centro direktorė), prof. dr. Dainius Pavalkis (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius ir Europos komisaro Carlos Moedas Strateginės patariančiosios mokslinių tyrimų ir inovacijų ekspertų grupės narys).

Konferencijoje buvo skaitomi pranešimai apie skirtingas aukštojo mokslo problemas etikos požiūriu.

Siūlome ir interviu su dr. Irene Glendinning apie akademinę etiką, plagijavimą. Su Irene Glendinning kalbėjosi Europos akademinio sąžiningumo tinklo (ENAI) tarybos narė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Akademinės etikos centro vadovė dr. Loreta Tauginienė.

Gerbiama Irene, kokios, jūsų nuomone, pagrindinės šiuolaikinės akademinės etikos problemos?

Ir mano asmenine nuomone, ir daugybės mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jog didžiausią grėsmę akademiniam sąžiningumui, jų standartams bei studijų ir mokslinių tyrimų kokybei kelia šią problemą neigiantys žmonės. Taip pat žinantys šias problemas, tačiau nesiimantys jokių konkrečių veiksmų. Lyderystės dėl akademinio nesąžiningumo pirmiausia turi imtis aukščiausi akademinių institucijų vadovai.

Tik taip įmanoma tikėtis etikos ir sąžiningumo kultūros mokslo institucijoje formavimosi, visos akademinės bendruomenės įsitraukimo ir palaikymo. Europoje yra labai daug aukštųjų mokyklų, turinčių silpnas ar nenuoseklias nuostatas dėl akademinio sąžiningumo. Todėl efektyviai jas planuoti ir įgyvendinti yra itin sudėtinga ir brangu, ypač ten, kur nėra susiformavusi atitinkama organizacinė akademinės etikos kultūra. Šiuo atveju akademinės kultūros pagrindas ir pokyčių įgyvendinimas priklauso nuo aktyvaus akademinio personalo ir studentų įsitraukimo. Akademinės etikos nuostatų įgyvendinimo stebėsenai ir atnaujinimui taip pat turi būti skiriami atitinkami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Dažnai užduodamas klausimas: kodėl akademinė etika apskritai turėtų rūpėti, juk mums gerai, kaip yra? Atsakymas yra paprastas: švietimas yra globalus, todėl siekti aukščiausių etikos ir sąžiningumo standartų švietime yra būtina.

Ar plagiatas paplitęs pasaulio universitetuose?

Plagiato atvejų aptinkama kiekvienoje aukštojoje mokykloje. Tik vienos mokslo institucijos daugiau dirba už kitas siekdamos suprasti plagijavimo priežastis ir skirdamos daugiau dėmesio prevencijai. Kas yra labiau linkę plagijuoti – studentai ar dėstytojai?

Kokios pagrindinės plagijavimo priežastys? Suprasti plagijavimo priežastis yra labai svarbu. 687 dėstytojų ir 3950 studentų iš įvairių Europos mokslo institucijų apklausa rodo, kad studentai yra labiau linkę plagijuoti, ir dažniausiai tai daro dėl praktinių sumetimų, tarkim, laiko stygiaus, taip pat dėl akademinio raštingumo įgūdžių trūkumo ir bendro požiūrio. Kita problema – dėstytojai per geros nuomonės, kad studentai išmano akademinio sąžiningumo dalykus. IPPHEAE tyrimo duomenimis dėstytojai plagijuoja nesąmoningai dėl žemo akademinio raštingumo lygio.

Kokios priemonės efektyviausios kovoje su plagiatu?

Mano nuomone, viskas prasideda nuo tinkamai suformuluotos akademinės užduoties. Taip pat reiktų skirti didžiulį dėmesį studentų ir dėstytojų mokymams bei konsultavimui apie akademinį raštingumą, šaltinių naudojimą, plagijavimo pasekmes. Mokslo institucijoje turėtų būti suformuotos labai stiprios, nuoseklios, skaidrios, adekvačios ir sąžiningos nuostatos bei sankcijos. Akademinio raštingumo ugdymui ir atgrasinimui nuo plagijavimo padeda aktyvus programinių įrangų naudojimas. Labai svarbu, kad dar prieš pradedant studijuoti aukštojoje mokykloje mokiniai būtų supažindinami ir su intelektinės nuosavybės teisės pagrindais.

Dėkoju už pokalbį.

KONFERENCIJOS PROGRAMA