Renginiai ir įvykiai

2013-04-23 13:16:00

Tarpdisciplininis seminaras-diskusija „Tyčinis bankrotas: priežastys, tipologija, padariniai“.

dsc0002

Gegužės 10 d.  Lietuvos nemokumo teisės tinklas bendradarbiaudamas su Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Verslo teisės katedra ir Baudžiamosios teisės ir proceso institutu surengė  tarpdisciplininį seminarą-diskusiją „Tyčinis bankrotas: priežastys, tipologija, padariniai“.

Įžanginis žodį tarė: Remigijus Šimašius, Rimvydas Norkus.

Tematikų grupės:

I. Tyčinio bankroto priežastys ir nustatymas. Moderuoja Tomas Ambrasas, dalyvauja: Rimvydas Jasinavičius, Salvija Kavalnė, Žydrūnas Paškauskas, Arūnas Gedeikis, Aurelijus Gutauskas.

1. R. Jasinavičius. MRU Ekonomikos ir verslo instituto profesorius.Požymiai, kuriems egzistuojant yra didelė tyčinio (nusikalstamo) bankroto (nesąžiningų sandorių) tikimybė.Kodėl įmonės bankrutuoja tyčia?Kur riba tarp verslo rizikos ir bankroto (tyčinio bankroto)?

2. S.Kavalnė ir T.Ambrasas. MRU Verslo teisės katedros ir Lietuvos nemokumo teisės tinklo atstovai. Nustatymo požymiai (kriterijai), sąžiningumo panašumai ir skirtumai civilinėje teisėje ir baudžiamojoje teisėje. Atskirų rūšių verslo subjektų tyčinio bankroto ypatumai.

3. Ž. Paškauskas. Ūkio ministerijos Nemokumo politikos skyriaus vedėjas. Ar prezumpcijos palengvins tyčinio bankroto nustatymą?

4. A. Gedeikis. Bankroto administratorius.Praktiniai tyčinio bankroto nustatymo sunkumai.

5. A. Gutauskas. LAT teisėjas, MRU Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorius.Ar tikslinga susieti Įmonių bankroto įstatymo tyčinio bankroto sąvoką su Baudžiamojo kodekso nusikalstamo bankroto ir skolininko nesąžiningumo nusikalstamų veikų sudėtimis?

II. Tyčinio bankroto pasekmės. Moderuoja Salvija Kavalnė, dalyvauja Tomas Ambrasas, Alfonsas Masiliūnas, Gintarė Jakantavičiūtė, Aurelijus Gutauskas, Darius Bugailiškis, Lauryna Skardžiūtė, Vytautas Kukaitis.

1. G.Jakantavičiūtė. MRU Verslo teisės katedros lektorė. Bankrutuojančios įmonės dalyvių (vadovų) atsakomybės problematika.

2. D.Bugailiškis. MRU Verslo teisės katedros lektorius ir Oxfordo universiteto doktorantas. Direktorių atsakomybė už netinkamą veiklą (angl. wrongful trading) ir apgaulingą veiklą (angl. fraudulent trading) pagal Anglijos teisę.

3. A.Masiliūnas. Advokatas. Skirtingų kreditorių skirtingi interesai? Tyčinio bankroto nustatymo pasekmės tiktai moralinės? Ar sankcijos nustačius tyčinį bankrotą yra adekvačios padarytiems veiksmas?

4. L.Skardžiūtė. Vyriausioji tyrėja.FNTTVilniaus apygardos valdyba, Nusikalstamų veikų tyrimo skyrius.Ikiteisminio tyrimo metu esminės įrodinėtinos aplinkybės, kaip būtina sąlyga inkriminuoti nusikalstamą bankrotą.

5. V.Kukaitis. Prokuroras.Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra.Tyčinio (nusikalstamo) bankroto pasekmės. Ar yra realių teisinių instrumentų padedančių kovoti su tyčiniais bankrotais?

Kiekviena finansų krizė yra išbandymas ne tik valstybės ekonomikai, bet ir teisinei sistemai. Lietuvoje finansų krizės laikotarpiu civilinėje apyvartoje kelis kartus padaugėjo nemokių verslo subjektų, kuriems buvo inicijuojamos nemokumo bylos, padaugėjo priverstinių sutarčių ir užtikrinimo priemonių vykdymo teisinių santykių, interesų konfliktų tarp įmonės akcininkų, tarp įmonės vadovo ir akcininkų, tyčinių bankrotų. Taip pat padaugėjo įvairių su šiais reiškiniais susijusių nusikalstamų veikų, ypatingai finansinių nusikaltimų, kuriuos nulėmė ne verslo nesėkmė, o tam tikri tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai.

Kyla nemažai ekonominių ir teisinių problemų, norint objektyviai nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo priversta tyčia ir kokie konkrečiai įmonės akcininkų ar vadovų veiksmai kvalifikuotini kaip tyčiniai. Galima diskutuoti, kas yra blogas įmonės valdymas, ar apskritai įmonės akcininkas ar vadovas turi teisę ruoštis įmonės bankrotui ex ante ir pan. Kaip žinia, bendrovės direktoriui, priklausomai nuo atliktų neteisėtų veiksmų arba neveikimo, gali būti taikomos skirtingos atsakomybės rūšys: drausminė, civilinė, administracinė ir baudžiamoji. Kyla klausimas kuri iš šių atsakomybių efektyviausiai gina tiek kreditorių, tiek visuomenės, tiek skolininko interesus ir kur yra „aukso vidurys“ tarp skirtingų interesų.

Lietuvos nemokumo teisės tinklas kartu su Mykolo Romerio universiteto Verslo teisės katedra ir Baudžiamosios teisės ir proceso institutu surengė viešą diskusiją, skirtą aptarti nemokumo teisės, ekonomikos ir baudžiamosios teisės santykį Lietuvoje, į šį santykį žvelgiant per tyčinių bankrotų prizmę. Šie santykiai yra glaudžiai susiję su valstybės investiciniu patrauklumu, ekonomikos augimu, todėl valstybė privalo turėti efektyvius teisinius instrumentus finansiškai nepagrįstiems sandoriams, kuriais siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, identifikuoti. Ne mažiau svarbu yra išsiaiškinti ir tyčinio bankroto priežastis. Todėl vienas pagrindinių šios diskusijos tikslų buvo atsakyti, kokia ekonominių ir teisinių žinių visuma reikalinga nustatant, ar įmonės prie nemokumo buvo privesta tyčia? Renginio aktualumą iliustruoja ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomi su tyčinio bankroto nustatymu susiję reikšmingi įstatymų projektai, todėl buvo siekiama nustatyti taisytinas egzistuojančio reguliavimo vietas.

Moksle būtina nuolatos kelti klausimus ir abejoti, tačiau mokslas negali izoliuotis nuo praktikos. Tad šios diskusijos metu, suburiant skirtingų disciplinų (nemokumo teisės, baudžiamosios teisės, ekonomikos) specialistus, akademikus ir praktikus, buvo siekiama išgryninti bei įvertinti tyčinio bankroto reguliavimą Lietuvoje.












Nuotraukos: Vidūno Gelumbausko