Disertacijos

2018-03-23

Sveikiname

juozas-valciukas-9069 Juozą Valčiuką (Viešosios teisės institutas), 2018 m. kovo 23 d. apgynusį disertaciją „Islamic Law: A Question of Adaptability" (liet. k. „Islamo teisė: adaptyvumo klausimas") (teisė, 01 S). 

ISLAMIC LAW: A QUESTION OF ADAPTABILITY

The thesis “Islamic Law: A Question of Adaptability” seeks to research the concept of Sharia and Islamic religious law of Sunni branch and its capacity to be adapted in the changing time and living conditions. To achieve the object of the research, the question of adaptability of the Sharia and Islamic law is analysed in three directions: in the context of Islamic legal theory and Islamic historical development; in the conditions of the contemporary scholarly discourse on the subject of Islamic law; and on the question of how the Sharia and Islamic law is implemented today within Muslim communities in the West and in the current Middle East. First of all, the thesis focuses on the concept of the Sharia with the aim to clarify a number of overlapping definitions which are frequently used interchangeably with the Sharia, and to question an old-fashioned tendency to equate Sharia with law. The author suggests to refrain from the still prevailing mistaken tendency to equate Sharia with law in the scholarly discourse and jurisprudence because the Sharia=law approach is insufficient to reveal the concept of the Sharia in its essence. The second chapter of the dissertation analyses Islamic law in the historical context with the aim to prove the fact of adaptability of the Sharia and Islamic law. After the research of historical Islamic legal theories, their methodological basis and the results of implementation, the author concludes that the adaptability of Islamic law is a historical fact. The third chapter is devoted to the analysis of Islamic legal sources which shows that neither the sources of divine origins nor the sources of rational nature might be regarded as the obstacle in the human efforts to make the Sharia and Islamic law adaptable. Further, the author studies the concept of ijtihad through which Islamic fiqh law is derived from the sources of Islamic law. By means of comparative analysis the research takes into account a set of specific Islamic legal rules of four Sunni fiqh schools. Also, the author analyses traditional Hanafi fiqh law rules and their place in the selected civil codes of modern Muslim states in order to find out what place and role traditional Islamic law of Hanafi branch plays in modern legal acts. The fifth chapter explores the contemporary scholarly discourse on Islamic law and prevailing methodological approaches towards its sources and their interpretation. As the research of the newly formulated idea of reform suggested by the representer of reformative/liberal approach showed, the least developed questions of Islamic law, albeit solely on the scientific level, might be fully reformed. Eventually, the last chapter of the dissertation makes a threefold research of the Sharia and Islamic law as it is applied in the contemporary practice. The analysis of the worldwide phenomenon of issuing Islamic religious opinions (fatwas) as well as the research of the newly formulated methodological theory of fiqh for Muslim minorities living in non-Muslim countries proved well the potentiality of the Sharia and Islamic law to be adapted in the changing time and social circumstances. In addition to this, the research made in the chosen Islamic institution operating in the West and the analysis of the Western statutory law and court judgments showed how through these two channels the Sharia normative rules and Islamic law are partly implemented in the Western countries. In the end, the research of the contemporary state-made law of the Kingdom of Jordan revealed to what extent it is influenced by traditional Islamic law, what transformations Islamic law undergoes while being the consisting part of the Jordanian state-made law.

ISLAMO TEISĖ: ADAPTYVUMO KLAUSIMAS

Disertacija „Islamo teisė: adaptyvumo klausimas“ siekiama kompleksiškai ištirti šaryją ir Islamo teisę bei jos adaptyvumo galimybes. Siekiant užsibrėžto tikslo, Islamo teisės adaptyvumo klausimas darbe, sudarytame iš šešių skyrių, analizuojamas keliomis kryptimis: suformuotos Islamo teisės teorijos ir susiklosčiusios Islamo teisės istorijos kontekste; šiuolaikinio mokslinio diskurso fone; šiandieną įgyvendinamų šaryjos normų ir Islamo teisės taisyklių realybėje Vakaruose bei Artimuosiuose Rytuose. Visų pirma, darbe nagrinėjama šaryjos samprata siekiant patikslinti ir išgryninti su šaryja painiojamus terminus bei kritiškai išanalizuoti tendenciją tapatinti šaryją su Islamo teise. Autorius daro išvadą, kad moksliniame diskurse ir teismų praktikoje turėtų būti atsisakyta tebevyraujančios klaidingos tendencijos tapatinti šaryją su Islamo teise, nes Islamo teisė yra tik vienas iš trijų kur kas platesnės šaryjos sampratos sudedamųjų elementų. Antrame disertacijos skyriuje autorius analizuoja Islamo teisę istoriniame kontekste siekdamas įrodyti šaryjos ir Islamo teisės adaptyvumo faktą. Autorius, išanalizavęs dvi svarbiausias istorines Islamo teisės teorijas, jų metodologinį pagrindą ir taikymo rezultatus, daro išvadą, kad Islamo teisės adaptyvumas yra istorinis faktas. Disertacijos trečiasis skyrius skirtas Islamo teisės šaltinių analizei, kuri aiškiai parodė, kad nei vienas iš pirminių ar antrinių teisės šaltinių pats savaime negali būti laikomas kliūtimi Islamo teisės adaptyvumo klausimu. Toliau autorius nagrinėja Islamo mokslininkų teisinio samprotavimo ir interpretacijos būdu suformuotą išvestinę Islamo fikh teisę. Sunitų Hanafi mokyklos fikh teisės taisyklių ir jų vietos pasirinktų musulmonų valstybių civiliniuose kodeksuose analizė atskleidė, kokią vietą tradicinė Hanafi fikh teisė užima ir kaip ji yra adaptuota šiuolaikinių Islamo valstybių teisės aktuose. Penktame darbo skyriuje analizuojamas šiuolaikinis mokslinis diskursas Islamo teisės tematika, pristatant vyraujančius metodologinius požiūrius į Islamo teisės šaltinius ir jų interpretaciją. Pasirinktos šiuolaikinės Islamo teisės reformos idėjos analizė atskleidė, kad bent jau moksliniame lygmenyje reforma labiausiai neišvystytų Islamo teisės aspektų atžvilgiu yra įmanoma. Galiausiai, paskutiniame disertacijos skyriuje trejopu būdu analizuojama tokia šaryja ir Islamo teisė, kokia ji yra įgyvendinama šiuolaikinėje praktikoje Musulmonų bendruomenėse Vakaruose ir Artimuosiuose Rytuose. Elektroninių fatvų fenomeno ir naujosios metodologinės Islamo fikh teisės teorijos, skirtos Musulmonų mažumoms, tyrimas parodė akivaizdų šaryjos ir Islamo teisės pritaikomumo besikeičiančiomis socialinėmis sąlygomis potencialą. Be to, Islamo institucijose, kurios legaliai veikia Vakaruose, atliktas tyrimas ir Vakarų valstybių statutinės teisės bei teismų sprendimų analizė parodė kaip per šiuos du kanalus šaryjos normatyvinės taisyklės ir Islamo teisės taisyklės yra iš dalies įgyvendinamos Vakarų valstybėse gyvenančių Musulmonų atžvilgiu. Pabaigoje, išnagrinėjus šiuolaikinę valstybės kuriamą teisę Jordanijos Karalystėje išsiaiškinta, kokią įtaką šiuolaikinei Artimųjų Rytų valstybės teisei daro tradicinė Islamo teisė, kokias transformacijas ji patiria būdama valstybės kuriamos teisės dalimi.