Įdomu

2019-11-04

Profesorius iš Pietų Korėjos J.Changas: Aukštosios mokyklos neturėtų tapti karjeros mokymų centru

dongseo-universiteto-prezidentas-daktaras-profdr-jekuk-chang-2657

„Manau, kad kiekvienas universitetas turi skatinti žmogaus vaizduotę ir viltį. Aukštosios mokyklos neturėtų tapti paprasčiausiu karjeros mokymų centru. Priešingai, jų vaidmuo – kurti grandiozines teorijas, kurios kartais gali skambėti nerealiai“, – teigia neseniai Lietuvoje viešėjęs ir pranešimą tarptautinėje konferencijoje, skirtoje ryšiams su Azija stiprinimui, skaitęs Pietų Korėjos Dongseo universiteto prezidentas prof. dr. Jekukas Changas.
Prof. dr. J.Changas – Dongseo universiteto prezidentas nuo 2013 metų. Šis universitetas palaiko glaudžius ryšius su Lietuva ir aktyviai bendradarbiauja su Mykolo Romerio universitetu – įgyvendina jungtinę bakalauro studijų programą, kartu įsiteigdamas ir pirmąjį Baltijos šalyse Karaliaus Sedžiongo institutą, kuriame galima mokytis korėjiečių kalbos ir susipažinti su šios šalies kultūra. Tačiau be akademinės veiklos jis aktyviai dalyvauja Pietų Korėjos Užsienio reikalų ir prekybos ministerijos mokslinių tyrimų veikloje, konsultuoja komercijos ir santykių su Japonija klausimais. 2010 m. profesorius apdovanotas Japonijos-Korėjos kultūros fondo, o 2012 m. – Konfucijaus instituto (Kinija) premijomis. „Aukštosios mokyklos turi didžiulį potencialą daryti reikšmingą įtaką mūsų visuomenei. Tačiau jos turi gebėti keistis, būti inovatyvios. Šiandien, kai turime tiek daug nuotolinių mokymų, įvairių karjeros platformų, universitetams, kurie negeba jaunajai kartai pasiūlyti naujų idėjų, gresia susitraukimas ar netgi išnykimas“, – mintimis dalijasi akademikas, kuriam 2013 metais buvo suteiktos MRU garbės daktaro regalijos. Apie aukštojo mokslo misiją bei profesinio pasirinkimo prasmę – pokalbis su prof. dr. J.Changu.

– Pasaulis keičiasi, bet ar keičiasi universiteto misija?
– Manau, kad konkretaus universiteto misija turi atitikti jo dvasią, įkūrimo tikslą. Tarkime, tų universitetų, kurie vykdo gamtos ir humanitarinių mokslų tyrimus, misija – rengti mokslines publikacijas, pritraukiant gabiausius, aukščiausio lygio mokslininkus iš viso pasaulio. Tiesa, ne visos aukštosios mokyklos gali ar privalo eiti tyrimų kryptimi. Tiems universitetams, kurie specializuojasi taikomuosiuose moksluose, svarbu savo resursus nukreipti į mokymą ir ugdymą. Jų misija – būti aktualiems savo veikimo laike, nuolat atnaujinant dėstymo metodikas bei jų turinį. Noriu pastebėti, jog pastarąjį dešimtmetį steigiasi naujos kartos aukštosios mokyklos, koledžai, kurių misija – ruošti specialistus, dirbinsiančius globaliame pasaulyje. Viena tokių – Minervos mokykla, įsikūrusi San Franciske. Nors jos studentai yra apgyvendinami rezidencijose šiame mieste, tačiau studijos yra vykdomos interaktyvioje paskaitų platformoje. Tiesa, tai dar – ne viskas. Dar ankstyvuose kursuose Minervos studentai yra išsiunčiami į šešis skirtingus pasaulio miestus, kur, bendradarbiaudami su vietinėmis kompanijomis, jie ruošia individualius „Capstone“ projektus savo pačių pasirinkta tema. Priėmimas į šią mokyklą yra nepaprastai konkurencingas. Didžioji dalis jos absolventų įsidarbina inovacijų prasme lyderiaujančiose ir pasaulyje gerai pripažintose tarptautinėse kompanijose, tokiose kaip „Google“, „Apple“ ar „Amazon“.

– Sakoma, jog Z karta nori visko „čia ir dabar“. Visgi, pabaigę mokyklas nemaža dalis jaunuolių vis dar nežino, kokią studijų kryptį rinktis. Laikai keičiasi, bet tam tikri įsitikinimai išlieka tie patys, būtent, jog reikia rinktis perspektyvią specialybę. Kaip susivokti, ko reikės ateičiai?

– Ne tik Lietuvoje, bet ir Pietų Korėjoje gerus mokinius tėvai spaudžia rinktis perspektyvias, solidžias specialybes – būti medicinos gydytojais arba teisininkais. Todėl tokią kryptį pasirenka daugelis gabių mokinių, – ši tendencija galioja daugelyje pasaulio šalių. Tačiau šiandien, ketvirtosios industrinės revoliucijos eroje, jauniems žmonėms svarbiausia rinktis tą profesinę kryptį, kurioje jų gebėjimai atsiskleistų geriausiai. Tai vadinama talentu. Juk kiekvieno žmogaus talentas skirtingas. Svarbiausia – sužinoti, koks jis yra, ir toje srityje gilinti žinias bei tobulinti įgūdžius. Daugelis tų, kurie ne savo talento vedini pasirenka gydytojo ar teisininko kelią, nėra laimingi. Manau, kad šiandien, kai gyvenimo kokybė leidžia mums sulaukti šimto ir daugiau metų, būtina ieškoti savo kelio ir neklausyti kitų nuomonės.

– O kaip atrasti savo talentą?

– Kartais to kelio tenka paieškoti (juokiasi). Juk daugelyje vidurinio ugdymo mokyklų vis dar mokoma, vadovaujantis tradiciniais principais. Mokiniai intensyviai ruošiasi stojamiesiems egzaminams, jiems reikia įsiminti aibę įvairių faktų, todėl laiko, skirto savo talento paieškoms, tiesiog nebelieka. Nieko nuostabaus, jog įstoję į aukštąją, jie nežino, ką daryti. Taigi, atliepdami šią problemą, savo universitete jau nuo ateinančio pavasario žadame pasiūlyti virtualų talentų koledžą „Q Collage“. Šioje platformoje mes suteiksime galimybę atrasti savo talentą, išmėginant skirtingų disciplinų dalykus. Kartu su akademinio patarėjo pagalba studentai galės susidėlioti individualią mokymosi programą. Juk universiteto laikas tam ir skirtas – kad per ketverius mokslo metus išbandytum daug skirtingų dalykų ir paskutiniuose kursuose apsispręstum, ką toliau norėsi daryti savo gyvenime.

– Visgi, dažnas stojantysis dar iki pirmo kurso turi pasirinkti vieną studijų kryptį, pavyzdžiui, arba medijas, arba ekonomiką.

– Manau, kad problema nėra tai, kad jaunas žmogus nežino, ką norės veikti gyvenime, galbūt domisi keliais visiškai skirtingais dalykais, o tai, kad senoji universitetinė sistema gali pasiūlyti tik labai ribotą dalykų spektrą. Daugelis aukštųjų mokyklų iki šiol veikia universalinių parduotuvių principu – juose yra daug skirtingų departamentų, ir jie vieni su kitais nekomunikuoja. Manau, kad tai galime išspręsti tik panaikindami aiškias perskyras tarp fakultetų ir taip išplėsdami mokomųjų dalykų pasirinkimų spektrą. Tiek Lietuvoje, tiek ir Pietų Korėjoje gyventojų skaičius ženkliai mažėja kasmet. Todėl turime stengtis dėl kiekvieno jauno žmogaus, skirdami jam individualų dėmesį ir suteikdami galimybes jų talentams skleistis pasirinkta kryptimi.

Dėkoju už pokalbį.