Įdomu

2019-10-25

Profesorė Lyra Jakulevičienė: Lietuvos teisėkūroje šiandien dar nemažai iššūkių

000img-74

Spalio 25 dieną Lietuvoje minima Konstitucijos diena. Ta proga Mykolo Romerio universitetas kartu su LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu, LR Konstituciniu teismu, Lietuvos Respublikos advokatūra surengė tradicinę mokslinę konferenciją, kurioje dalyvavo teisės ekspertai ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Lenkijos, Moldovos, Sakartvelo, Ukrainos. Šių metų konferencijos tema – Lietuvos teisėkūros aktualijos ir iššūkiai. Apie juos Konstitucijos dienos proga kalbamės su Mykolo Romerio teisės mokyklos dekane, profesore Lyra Jakulevičiene.

Gerbiama profesore, šių metų konferencijoje bus aptariama teisėkūra ir ją lydintys iššūkiai. Kodėl buvo pasirinkta tokia tema?
Ši tema itin aktuali ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui kitų valstybių. Teisėkūros vaidmuo valstybėje neabejotinas, nes nuo šio proceso kokybės priklauso teisinio reguliavimo aiškumas, racionalumas ir kartu veiksmingumas. Lietuva teisėkūros srityje šiandien susiduria su nemažais iššūkiais, būtina kalbėti apie sprendimus. Kokius svarbiausius teisėkūros iššūkius išskirtumėt? Teisėkūros pagrindai įtvirtinti pirmiausia Konstitucijoje, todėl ji turi atitikti konstitucinius principus. Pati Konstitucija, viena vertus, kaip valstybės ir teisinės sistemos stabilumo pagrindas, neturėtų būti keičiama visais atvejais, kuriais galbūt norėtų politikai ir visuomenė. Svarbu suvokti, kad Konstitucija neužtikrins stabilumo, jei pati pateks po nuolatiniais pokyčių vėjais.
Kita vertus, Konstitucija yra gyvas dokumentas, kuris turi atspindėti ir šiuolaikines realijas. Šiuo požiūriu kai kurie teisėkūros procesai, o ypač dėl Europos teismų sprendimų įgyvendinimo vis dar neefektyvūs. Atkreipčiau dėmesį ir į teisėkūros stebėseną, kuri pastaraisiais metais susilaukė nemažos kritikos, nes Valstybės kontrolės duomenimis, neefektyvi stebėsena nesuteikia pakanakmai informacijos apie esamo teisinio reguliavimo reikalingumą ir efektyvumą, o tai neleidžia laiku ir tinkamai reaguoti į pokyčius, kurie vyksta įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Problemiška ir tai, kad iki šiol nėra veiksmingo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo. Įrodymais grįstas teisės aktų kūrimas turėtų būti ne tik siekiamybė, bet ir realybė. Šiais metais žengti keli nauji žingsniai gegužės mėnesį priėmus Teisėkūros pagrindų įstatymo pataisą, kuri numato išsamią teisės aktų poveikio analizę, bei nuo rugpjūčio pavedus naujam Vyriausybės strateginės analizės centrui stiprinti rengiamų teisės aktų poveikio sistemą. Visgi ir čia lieka nemažai klausimų: kaip pasirinkti svarbiausius teisės aktus, kurių išsamus poveikio vertinimas turėtų būti atliekamas? Kokios bus naudojamos metodikos nustatyti, ar jau atlikti vertinimai buvo kokybiški? Kas turėtų atlikti tokį poveikio vertinimą, ar tikrai ministerijoms ši našta pakeliama? Kaip bus naudojamos išvados dėl teisės akto poveikio ir pan. Nors daug klausimų neatsakyta, reikia tikėtis, kad šių metų naujovės lems realų ėjimą link veiksmingesnio, o ne tik formalaus teisės aktų poveikio vertinimo.

Minėjote, kad su tam tikrais teisėkūros iššūkiais susiduria ir Konstitucinis teismas.
Konstitucinis teismas susiduria su teisėkūros iššūkiais savo darbotvarkėje nagrinėjant bylas. Turiu omeny teisės aktų priėmimą skubos ir ypatingos skubos tvarką, kuri Lietuvoje naudojama itin dažnai. Dar 2018 m. Valstybės kontrolė konstatavo, kad teisės aktų gausa ir jų svarstymas skubos ir ypatingos skubos tvarka nesudaro tinkamų sąlygų išsamiai įvertinti įstatymų leidėjui pateiktų įstatymo projektų.
O Lietuvoje tokiu būdu priimama net apie 50 proc. Įstatymų, kai kitose šalyse – vos 5 proc. Šiais metais Konstitucinis Teismas turėjo galimybę pasisakyti šiuo klausimu miškų urėdijos reformų byloje. Teismas konstatavo, kad ypatingos skubos tvarka svarstant įstatymų ir kitų Seimo aktų projektus gali būti taikoma tik išskirtiniais, konstituciškai pagrįstais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus. Ir nors Konstitucinis Teismas neišgrynino paprastos skubos tvarkos kriterijų, bet taip pat pabrėžė, kad į skubos tvarką turi būti žvelgiama atsakingai.

Ne pirmus metus diskutuojama, kaip būtų geriausiai į teisėkūros procesą įtraukti visuomenę.
Šis klausimas šiais metais taip pat buvo teisminio nagrinėjimo objektu. Pavyzdžiui, vienas pastarųjų atvejų, kai šių metų balandžio mėnesį Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad vienas iš ministrų nepaisė teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimų, kurių privalo laikytis ir valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, tuo pažeisdamas Teisėkūros pagrindų įstatyme numatytų teisėkūros atvirumo ir skaidrumo bei teisėkūros efektyvumo principus.
Visgi, teisinių sprendimų nepakanka, būtina, kad su visuomene vyktų realios konsultacijos, turi būti konstruktyvumas ne tik iš piliečių ir visuomeninių organizacijų, bet ir teisėkūros subjektų realus noras išsiklausyti į visuomenės nuomonę.

Mykolo Romerio universiteto teisės mokykla aktyviai plėtoja teisinių technologijų tematiką, yra įkūrusi Teisinių technologijų (legaltech) centrą. Kiek ši tema aktuali ir svarbi šiuolaikinei teisėkūrai?
Technologijų panaudojimo potencialas teisėkūroje yra milžiniškas. Kurį laiką Lietuva demonstravo lyderystę prieš kitas valstybes skaitmenizavusi savo teisės aktus Teisės aktų registre, bet mūsų pažanga ten matyt ir sustojo. Šiuolaikinės teisėkūros technologijos leidžia ne tik supaprastinti techninį teisėkūros darbą, bet ir teisės akto tekstą padaryti suprantamą kompiuteriui kas leidžia išvengti techninių teisėkūros klaidų. Tačiau teisės aktai gali dalyvauti Visko Interneto (Internet of Everything), Teisėkūros Interneto (Internet of Legislation) apyvartoje. Įsivaizduokime, jei, pavyzdžiui, autonominis automobilis automatiškai įsidiegtų KET pakeitimą, arba kasos aparatas automatiškai adaptuotų teisės aktų pakeitimus dėl mokesčių (PVM, akcizų) tarifų ir atvirkščiai - tiek autonominiai automobiliai, tiek kasos aparatai galėtų realiu laiku suteikti teisėkūrininkams statistinę informaciją, reikalingą teisės aktų stebėsenai, tai leistų priimti sprendimus dėl jų tobulinimo.
Technologijos galėtų tarnauti ir neretai klaidžiame ES direktyvų perkėlimo darbe, sistema leistų automatiškai nustatyti nacionalinių teisės aktų neatitikimą europiniams ir pan. Technologijos leidžia ir modeliuoti galimą teisės aktų poveikį smėliadėžėse (sandbox), padėti įgyvendinti teisės aktų stebėseną ir kt. Šiuo metu pasaulyje vyksta elektroninio teisės akto formato standartizavimo darbai (ISO), yra galimybė naudotis atviro kodo nemokamomis teisėkūros programomis, išvengiant nereikalingų kaštų sistemų modernizavimui.

Dėkoju už pokalbį.