Finansuojami mokslo projektai

2020-02-19

Pedagoginės stažuotės pradedantiems pedagogams: kokios kitų šalių gerosios patirtys?

photo-1530971013997-e06bb52a2372 Vienas iš projekto „Tęsk“, finansuojamo iš ESF lėšų, tikslų yra sukurti ir išbandyti pedagoginės stažuotės pradedantiesiems pedagogams įgyvendinimo modelį Lietuvoje. Projekte buvo numatytos pažintinės stažuotės į užsienio šalis ekspertams ir mentoriams, kuriantiems pedagoginės stažuotės modelį. Pažintinėmis stažuotėmis buvo siekiama susipažinti su užsienio šalių patirtimi ir gerąsias patirtis integruoti į kuriamą pedagoginės stažuotės modelį. 

Pasirenkant užsienio šalis, į kurias galėtų vykti stažuočių dalyviai, buvo galvojama apie tris kriterijus:  
1. Gilios pradedančiųjų pedagogų stažuočių įgyvendinimo tradicijos, nusistovėjusios taisyklės ir ilgametė patirtis; 
2. Neseniai įdiegtas pradedančiųjų pedagogų modelis; 3. Kitų pradedančiųjų mokytojų integracijos strategijų taikymas. Šie šalių patirčių skirtumai leido įvertinti sistemų stiprybes ir silpnybes, palyginti skirtumus ir atrasti strategijas, kurias taiko šalys, siekdamos suteikti pagalbą pradedantiesiems mokytojams. 
Stažuočių dalyviai aplankė 9 skirtingas šalis. 2018 metų rudenį mentoriai ir ekspertai lankėsi Škotijoje ir Anglijoje, Velse; 2019 m. pavasarį buvo aplankytos Austrija, Ispanija ir Olandija, 2020 metų rudenį lankytasi Kroatijoje, Suomijoje, Islandijoje ir Italijoje. 
Škotija, Anglija, Velsas yra tos šalys, kuriose egzistuoja aiškūs pradedančiųjų pedagogų stažuočių modeliai, nustatytos tvarkos ir taisyklės. Anglijoje baigęs studijas pradedantysis pedagogas vienerius metus dirba kaip besipraktikuojantis pedagogas (Initial Teacher Training - ITT). Tuo laikotarpiu mokytojas savarankiškai veda tik dalį pamokų ir yra konsultuojamas mentoriaus, pildo veiklos aplanką, dalyvauja mokymuose, susitinka su kitais besipraktikuojančiaisiais pedagogais. Po pirmųjų metų yra įvertinama visa pradedančiojo pedagogo veikla ir jis, gavęs pažymėjimą, gali dirbti savarankiškai kaip mokytojas. 
Antraisiais metais jau pedagogas vadinamas naujai kvalifikuotu pedagogu (Newly Qualified Teacher - NQT). Pamokas veda pats, tik nuolat turi komandą, kuri jam pataria ir padeda. Tik trečiaisiais metais po baigimo sėkmingai praėjus minėtus du laikotarpius pradedantysis pedagogas tampa ką tik baigusiu pedagogu (Recently Qualified Teacher - RQT) ir įgauna mokytojo statusą. Taigi Anglijoje pradedantysis pedagogas paramą ir konsultaciją gauna dvejus metus. Velse pradedantysis pedagogas gauna paramą vienerius metus ir jis pradeda dirbti iš karto kaip naujai kvalifikuotas pedagogas (Newly Qualified Teacher - NQT). Naujai kvalifikuotas pedagogas turi nuolat tobulinti savo kvalifikaciją ir dalintis savo gerąja patirtimi su kitais jaunaisiais kolegomis bei konsultuotis su mentoriumi. Taip pat visą karjeros laikotarpį pildo elektroniniu būdų formą apie kvalifikacijos tobulinimą (Professional Learning Passport). 
Islandijoje pradedančiųjų pedagogų pagalbos sistema pradėta diegti nuo 2019 m. rugsėjo mėnesį mokyklos paskiria mentorių, kuriam kontaktinės darbo valandos sumažinamos 20 proc., o pradedančiajam pedagogui darbo krūvis sumažinamas 1 valanda, kuri skiriama konsultacijoms su mentoriumi ir kvalifikacijos tobulinimui. Mentorių paskiria mokyklos vadovas, susitikimų skaičius nėra reglamentuotas, konsultacijų metu aptariamas pradedančiojo pedagogo veiklos planas, reflektuojama, sprendžiamos problemos. Aptariama pradedančiojo pedagogo pažanga su bendruomene ir su mokyklos vadovu.  
Tuo tarpu Austrijoje ir Suomijoje mentorystės sistemos nėra, procesas nėra reglamentuotas. Mentorystė, kaip pagalba pradedančiajam, integruojama į studijų procesą, o ugdymo įstaigose vyksta bendradarbiavimo pagrindu. Austrija planuoja įgyvendinti pradedančiųjų pedagogų pagalbos modelį šalyje, bet dėl politinių priežasčių ši reforma jau kelis metus iš eilės yra atidedama. Suomijoje neplanuojama kurti pagalbos pradedančiajam pedagogui modelio, nes dabar esanti pagalba pradedančiajam pedagogui juos tenkina. Tiek Austrijoje, tiek Suomijoje yra įkurtos mokyklos, kuriose studijuojantys studentai atlieka praktiką, čia dirba mokytojai, turintys didelę darbo patirtį, jie dažniausiai ir dėsto universitete. 
Olandijoje nėra reglamentuota pedagoginių stažuočių sistema, ją įgyvendina kiekviena mokykla savarankiškai. Pradedantiesiems pedagogams yra privalomas kvalifikacijos tobulinimas, mentoriaus konsultacijos, dalijimasis su kolegomis. Kiekvienoje mokykloje pedagoginės stažuotės intensyvumas gali skirtis. Su pradedančiuoju mokytoju sudaroma terminuota sutartis metams ir jam neskiriama auklėjamoji klasė. Pradedančiojo pedagogo darbo vertinime dalyvauja ne tik administracija, mentorius, metodinės grupės pirmininkas, bet ir mokiniai. 
Galicijos regione Ispanijoje būsimi mokytojai studentai atlieka dvi praktikas, kurios yra stebimos paskirtų mentorių, studentams yra teikiamos konsultacijos. Praktikos metu studentai rengia ataskaitas, kurios yra vertinamos. Norint pradėti dirbti mokytoju, reikia dalyvauti konkurse valstybės tarnautojo vietai užimti. Jeigu mokytojas laimi konkursą, jis iš karto pradeda dirbti ir jam neteikiama pagalba kaipcpradedančiajam pedagogui. Grižę iš pažintinių stažuočių ekspertai ir mentoriai pateikė pasiūlymus ir rekomendacijas rengiamam pedagoginės stažuotės modeliui, kurias galime suskirstyti į tokias grupes: 
Priemonės skirtoms mentoriams: 
• paruošti mentorių rengimo programą ir ją vykdyti pedagogus rengiančiose institucijose;  
• sukurti mentorių motyvavimo tvarką, kurioje balansuotų patirties sklaidos ir finansiniai aspektai; 
• skirti instituciją, kuri užtikrintų pedagoginės stažuotės stebėseną, tobulinimą ir kt. procesus; 
• mentorius – ne prižiūrėtojas, bet draugas, patarėjas. Priemonės skirtos pradedantiesiems pedagogams: 
• organizuoti tikslinius seminarus, pvz., bendravimo su tėvais klausimais;  
• regionuose suburti stažuotojų grupes ir suteikti galimybę jiems pabendrauti kartu, pasidalinti patirtimi ir problemų sprendimo iššūkiais; 
• pirmaisiais metais suteikti galimybę įsitraukti į mokyklos bendruomenę; 
• pradedančiajam pedagogui sudaryti sąlygas dirbti mažesniu krūviu ir skirti darbo valandas tobulėjimui ir konsultacijoms su mentoriumi. 
Priemonės, skirtos pedagoginės stažuotės modeliui: 
• pasitvirtinti naują kompetencijų aprašą, pagal kurį būtų ruošiami studentai ir juo vadovautųsi pradedantieji pedagogai; 
• atsižvelgti į Anglijos pedagoginės stažuotės modelį, kur mokytojo statusą pradedantysis pedagogas įgyja po vienerių metų darbo mokykloje, t. y., praėjus pradedančiojo pedagogo statusą; 
• turi būti sukurtas mokytojų registras, kuriame turėtų užregistruoti visi mokytojai, tai būtų gera pagalba mokyklų vadovams;  
• apgalvoti, kaip baigiama stažuotė, kas atsakingas už baigiamąjį vertinimą ir kokia iš jo nauda, koks galutinis rezultatas: ar tik patvirtinama, kad baigta, ar vis tik leidžiama ar neleidžiama dirbti; 
• aiškiai reglamentuoti, kaip vykdoma stažuotė, apibrėžti įsitraukiančių šalių atsakomybes ir pareigas, nurodyti finansavimo šaltinius. Tačiau, visi vieningai tvirtina, kad labiausiai reikalingas pasitikėjimas ugdymo įstaigomis, kuriose atliekama stažuotė. Tai sudarytų sąlygas efektyviau įgyvendinti pedagoginės stažuotės modelį Lietuvoje.  

Projektas „Tęsk“ Nr. 09.2.1-ESFA-V-727-01-0001 finansuojamas iš ESF lėšų. Parengė projekto „Tęsk“ M. Romerio universiteto ekspertė Vilma Venta Jankūnė