Skelbiame

2015-03-05 10:01:00

MRU senato sprendimas dėl stojamojo balo tikslingumo

ekonomikos-ir-finansu-valdymo-fakulteto-absolventams-8514

Kovo 3 d. Mykolo Romerio universiteto senatas svarstė ir vienbalsiai pritarė Darbo grupės išvadoms dėl stojamojo balo tikslingumo. Jose konstatuojama, kad nėra tikslinga nustatyti minimalų stojamąjį priimant studentus į Universitetą.

MRU senatas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos aukštojo mokslo erdvės strateginiuose dokumentuose, Europos Sąjungos ir pasaulio aukštojo mokslo politikos prioritetuose siekiama kuo didesnio aukštojo mokslo studijų prieinamumo, kuris įvardijamas kaip esminis veiksnys mažinant socialinę atskirtį, siekiant valstybės pažangos ir darnios visuomenės. Lietuvos aukštasis mokslas vis dar nėra vienodai prieinamas įvairioms grupėms dėl nepakankamo, žemesnio negu daugumos pažangių šalių finansavimo. Parama atskirų sričių studijoms paskirstoma neturint pagrįstų kriterijų ir iškraipo būsimų studentų pasirinkimą. Studijų prieinamumo ribojimas kiekvienais metais mažėjant abiturientų skaičiui turėtų neigiamų socialinių pasekmių. Siaurai suprantamo minimalaus stojamojo balo įvedimas dar labiau mažintų studijų prieinamumą ir didintų socialinę atskirtį.

Darbo grupės išvados dėl stojamojo balo tikslingumo įvertinimo

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 2015 m. sausio 14 d. rašte Lietuvos aukštosioms mokykloms „Dėl stojančiųjų 2015 metais priėmimo“, „vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat atsižvelgdama į tai, kad ne visos aukštosios mokyklos 2014 metais įgyvendino šias nuostatas“, skatina aukštąsias mokyklas skelbti mažiausią stojamąjį balą į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas 2015 metais. Rašte siūloma, kad mažiausias stojamasis balas stojantiesiems į universitetus būtų ne mažesnis negu 1, o stojantiesiems į kolegijas ne mažesnis negu 0,8, tai yra, stojantieji turėtų būti išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą žemiausiu balu, o kitų konkursinių dalykų turėti patenkinamus metinius arba mokyklinių brandos egzaminų pažymius.

Mykolo Romerio universiteto Senato sudaryta laikinoji darbo grupė, įvertinusi Ministerijos siūlymus dėl stojamojo balo, konstatuoja:

1. Pastarųjų metų studentų priėmimo statistika rodo, kad Ministerijos siūlomas mažiausias stojamasis balas paliestų vos keliolika Universitete studijuoti pageidaujančių asmenų, todėl neturėtų jokios įtakos Universiteto veiklos ekonominiams rodikliams. Šiek tiek aukštesnis minimalus stojamasis balas, pavyzdžiui 2, paliestų 10-12 proc. Universitete pageidaujančių studijuoti asmenų, taigi Universiteto veiklos apimtims taip pat neturėtų esminės reikšmės. Tačiau Rašte išdėstytas skatinimas yra ginčytinas teisiniu požiūriu ir kelia grėsmę socialinio teisingumo, aukštojo išsilavinimo lygaus prieinamumo principams ir Universiteto misijos įgyvendinimui.

2. Rašte pateikta Ministerijos nuostata – nustatyti visoms Lietuvos aukštosioms mokykloms privalomą mažiausią stojamąjį balą asmenims, stojantiems į aukštąsias mokyklas. Ši Ministerijos pozicija, be kita ko, įtraukta į Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XI-242, kuris 2015 m. sausio 29 d. yra pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Rašte išdėstytas Ministerijos pasiūlymas vertintinas atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai aspektu, taip pat nacionalinės ir tarptautinės švietimo politikos kontekste.

3. Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pabrėžiama, kad aukštosios mokyklos autonomija suprantama inter alia kaip teisė savarankiškai nustatyti ir statute įtvirtinti savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus. Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad aukštosios mokyklos teisė nustatyti studentų priėmimo tvarką, jų priėmimo sąlygas (kriterijus ir jų reikšmę, arba svertinę vertę), yra vienas esminių aukštosios mokyklos autonomijos elementų. Nurodytos Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos reiškia, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios institucijos, reguliuodamos studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris pažeistų Konstitucijos garantuojamą aukštųjų mokyklų autonomiją, inter alia jų teisę savarankiškai nustatyti studentų priėmimo tvarką, jų priėmimo sąlygas (kriterijus ir jų reikšmę, arba svertinę vertę). Jeigu Ministerijos siūlymas būtų įtvirtintas Mokslo ir studijų įstatyme, kiltų pagrįstų abejonių, ar tai nustatančios įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

Iš minėtų Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų kyla tai, kad aukštosios mokyklos turi teisę pačios nustatyti tokią studentų priėmimo į aukštąją mokyklą tvarką, kad į ją galėtų stoti visi asmenys, kurie turi vidurinį išsilavinimą, nesvarbu, kokias pažymiais jie baigė mokyklą. Brandos atestatas patvirtina, kad asmuo yra pajėgus įsisavinti programą, suteikiantį vidurinį išsilavinimą. Vien tai, kad asmuo ją įsisavino prasčiau negu kiti asmenys, savaime nereiškia, kad toks asmuo nesugebės įsisavinti aukštosios mokyklos programos. Asmens sugebėjimai įsisavinti aukštosios mokyklos programą negali būti vertinami pagal tai, kokias pažymiais asmuo baigė vidurinę mokyklą. Ar asmuo sugeba įsisavinti aukštosios mokyklos programą turi būti sprendžiama ne pagal vidurinės mokyklos baigimo rezultatus, o jam atsiskaitant už aukštojoje mokykloje dėstomus studijų dalykus t.y. vertinat atsakymus į egzaminų, įskaitų, koliokviumų ir kitų darbų užduotis.

Iš Konstitucijos garantuojamos aukštųjų mokyklų autonomijos ir jos sampratos, pateiktos Konstitucinio Teismo nutarimuose, kyla ir tai, kad aukštosios mokyklos turi teisę į ją stojantiems asmenims nustatyti tam tikro dydžio stojamąjį balą, bet tokios teisės neturi valstybės valdžios institucijos.

Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris varžytų asmenį labiau, negu to reikia siekiamam tikslui pasiekti. Vertinat Ministerijos siūlymą šiame kontekste, yra pagrindas teigti, kad jeigu nurodytas Ministerijos siūlymas būtų įtvirtintas įstatyme, būtų nepagrįstai suvaržyta vidurinį išsilavinimą turinčių asmenų teisė stoti į aukštąją mokyklą. Toks reguliavimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui, jis galėtų būti vertinamas kaip pažeidžiantis konstitucinį proporcingumo principą.

4. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato aukštosios mokyklos ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios (pabraukta cituojant). Tokia įstatymo nuostatą atitinka konstitucinę aukštųjų mokyklų autonomijos sampratą; nėra jokio konstituciškai pagrįsto pagrindo ją pakeisti taip, kad aukštųjų mokyklų autonomija būtų suvaržyta. Jeigu, nepaisant pateiktų argumentų, vis dėlto būtų nutarta įstatyme įtvirtinti Ministerijos siūlomą nuostatą ir nustatyti, kad ji taikoma priimant studentus į aukštąsias mokyklas 2015 metais, – tai prieštarautų konstituciniams teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, nes abiturientai neturėtų pakankamai laiko pasirengti naujoms priėmimo į aukštąsias mokyklas taisyklėms. Turėtų būti nustatyta ne Ministerijos siūloma data, o ne trumpesnis negu 2 metų laikotarpis t. y. naujas teisinis reguliavimas negalėtų būti taikomas anksčiau, negu 2017 metų studentų priėmimui.

5. Tarptautinėje švietimo politikoje pagrindinė patekimo į aukštesnę švietimo pakopą sąlyga yra sėkmingas žemesniosios švietimo pakopos baigimas, aukštojo mokslo atveju – sėkmingai įgytą vidurinį išsilavinimą patvirtinantis brandos atestatas. Ši nuostata įtvirtinta ir Kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regione konvencijoje (Lisabona, 1997), ir dvišalėse bei daugiašalėse Lietuvos Respublikos sutartyse. Minimalaus stojamojo balo įvedimas sudarytų kliuvinius įgyvendinti šių tarptautinių susitarimų nuostatas arba, jeigu kitų šalių studentams minimalus stojamasis balas nebūtų taikomas, taptų Lietuvos Respublikoje vidurinį išsilavinimą įgijusių asmenų diskriminavimo prielaida.

6. Pastaruoju metu visos išsivysčiusios pasaulio šalys ypač pabrėžia švietimo įtraukties, perimamumo, lankstumo, aprėpties didinimo ir tęstinumo („mokymosi visą gyvenimą“) svarbą visuomenės pažangai, gerovės augimui ir konkurencingumui. Aukštojo mokslo srityje ypatingai pabrėžiama būtinybė didinti aukštąjį išsilavinimą įgijusios visuomenės dalies proporciją ir įveikti socialinę atskirtį, susidarančią dėl ekonominių, geografinių, rasinių ir kitų priežasčių. Šie prioritetai keliami visuose aktualiausiuose Europos Sąjungos ir Bolonijos proceso strateginiuose dokumentuose.

7. Tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai tyrimai rodo, kad Lietuvos švietimo sistema neužtikrina visiems asmenims vienodo pasirengimo aukštojo mokslo studijoms. Konstatuojama vis gilėjanti socialinė atskirtis dėl nevienodo bendrojo lavinimo mokyklų lygio, tėvų išsilavinimo, ekonominės padėties, regionų ir metropolijų skirtumų ir kt. Europos Komisijos finansuoto projekto PL4SD („Peer learning for social dimension“) ataskaitoje (2014) konstatuojama, kad Lietuva ypač išsiskiria kompensacinių mechanizmų, skirtų įveikti socialinės atskirties barjerams, stoka. Lietuva taip pat pasižymi itin žemais mokymosi visą gyvenimą rodikliais, kurie rodo, kad nėra pakankamų paskatų ne studentiško amžiaus asmenims patekti į aukštąjį mokslą ir sėkmingai baigti studijas. Nėra abejonių, kad minimalus stojamasis balas sudarytų papildomą ir socialiai neteisingą barjerą patekti į aukštąjį mokslą asmenims, priklausantiems atskirties grupėms arba siekiantiems aukštojo išsilavinimo po ilgesnio nedalyvavimo formaliojo švietimo sistemoje. Kontrastai su tarptautinės aukštojo mokslo politikos prioritetais bei kontroliniais rodikliais rodytų, kad šalies švietimo politikoje reikėtų skatinti, o ne riboti patekimą į aukštąjį mokslą ir ieškoti kelių įgyvendinti socialinį teisingumą.

8. 2014 m. į Universiteto pirmosios pakopos I kursą iš viso priimti 1963 asmenys, iš jų 1747 per LAMA BPO sistemą (toliau – Bendrasis priėmimas) [1]. Per Bendrąjį priėmimą į Universitetą įstojo 12 asmenų (0,68 proc. nuo visų priimtųjų į pirmosios pakopos I kursą), kurių stojamasis balas buvo žemesnis negu 1, ir 209 asmenys (11,94 proc. nuo visų priimtųjų į pirmosios pakopos I kursą), kurių stojamasis balas buvo tarp 1 ir 2. Taigi Universiteto studentų skaičiams ir finansinei būklei Ministerijos siūlomas minimalus stojamasis balas didesnės reikšmės neturėtų.

9. 2014 m. į Universiteto pirmosios pakopos I kursą priimti 967 asmenys (49 proc. nuo visų priimtųjų į pirmosios pakopos I kursą), vyresni negu 20 metų, 325 asmenys (17 proc. nuo visų priimtųjų į pirmosios pakopos I kursą) – vyresni negu 24 metų. Iš 221 priimtų asmenų, kurių stojamasis balas nesiekė 2, net 160 (72 proc.) yra vyresni negu 20 metų, 67 (30 proc.) – vyresni negu 24 metų. Iš 12 pačiu mažiausiu balu įstojusiųjų tik 4 asmenų amžius yra 19 metų, 4 – nuo 20 iki 23, 2 asmenys yra 24 ir 2 asmenys 31 metų amžiaus. Toks didelis skaičius asmenų, į švietimo sistemą grįžusių po pertraukos, taip pat verčia abejoti ankstesnės pakopos mokymosi rezultatų kaip kriterijaus priimti į aukštąją mokyklą patikimumu, kadangi pertrauką padariusių asmenų žinios bei gebėjimai neabejotinai pakinta darbo rinkoje arba savarankiško mokymosi metu.

10. 2010 m. į Universitetą buvo priimta 19 asmenų (0,74 proc. nuo visų priimtųjų į pirmosios pakopos I kursą), kurių stojamasis balas buvo žemesnis negu 5 (apytikris dabartinio 1 balo atitikmuo pagal to meto stojamojo balo skaičiavimo metodiką), ir 209 asmenys (8,18 proc. nuo visų priimtųjų į pirmosios pakopos I kursą), kurių stojamasis balas buvo žemesnis negu 7 (apytikris dabartinių 2 balų atitikmuo pagal to meto stojamojo balo skaičiavimo metodiką). Iš 228 priimtųjų, kurių stojamasis balas buvo žemesnis negu 7, laiku studijas baigė 26 asmenys (11 proc.), 51 (22 proc.) šiandien dar tęsia studijas, o 151 (66 proc.) nutraukė studijas arba buvo išbraukti dėl nepažangumo (dėl nepažangumo išbraukti 36 asmenys, arba 16 proc.).

11. 2010 m. aukštais ir aukščiausiais balais (15 ir daugiau) įstojusių studentų buvo 1276 ( 49,9 proc. nuo visų priimtųjų į I kursą). Iš jų laiku studijas baigė 769 (60 proc.), studijas dar tęsia 136 (11 proc.), 361 (28 proc.) nutraukė studijas arba buvo išbraukti dėl nepažangumo (dėl nepažangumo 107 asmenys, arba 8 proc.). Iš 10 proc. pačiais aukščiausiais balais 2010 m. įstojusiųjų (255 asmenys, balas nuo 18,64 iki 20,98) laiku studijas baigė 191 (75 proc.), dar tebestudijuoja 23 asmenys (9 proc.), studijas nutraukė 41 (16 proc.), iš pastarųjų pašalinti dėl nepažangumo 9 asmenys (3,5 proc.). Ši statistika taip pat patvirtina, kad mokymosi bendrojo lavinimo mokyklose rezultatai nėra patikimas pagrindas spręsti apie asmens gebėjimą studijuoti aukštojoje mokykloje.

12. 2011-2014 m. Universitetas nuosekliai griežtino studijų rezultatų vertinimo reikalavimus ir juos taikė tiek naujai priimtiems, tiek seniau studijuojantiems ir akademinių skolų turintiems studentams. Tai rodo asmenų, išbrauktų iš studentų sąrašų dėl nepažangumo, skaičiai:

2010-2014 m. dėl nepažangumo pašalintų studentų skaičiai







2010

2011

2012

2013

2014

Studentų ir klausytojų skaičius

21298

20787

19763

17739

15441

Studentų skaičius

20163

19567

18821

16804

14884

Priimtų studentų skaičius

4746

4569

4449

4149

4182

Iš viso nutraukusių studijas/išbrauktų studentų skaičius

2651

3793

3459

4881

4613

Iš jų dėl nepažangumo

325

808

994

1631

1174

Tiek šiame, tiek ankstesniuose punktuose pateikta statistika rodo, kad nenustatydamas papildomų reikalavimų stojančiųjų mokymosi rezultatams Universitetas užtikrino aukštus kokybės standartus ir suteikiamų kvalifikacijų patikimumą.

13. Lygiagrečiai su studijų rezultatų vertinimo reikalavimų griežtinimu Universitetas stiprino studijų metodikos orientaciją į studijuojančiojo poreikius ir akademinę paramą studentams, kurių pasirengime studijuoti buvo nustatytos spragos. 2011-2012 m. pagal ECTS metodiką pertvarkyti visų studijų dalykų ir studijų programų aprašai, sistemingai išdėstant jų studijų rezultatus, studijavimo ir studijų rezultatų vertinimo metodus. Numatytos priemonės studijų pradžioje įvertinti užsienio kalbų mokėjimo lygį, matematinį raštingumą, įvesti studijų dalykai, studentus supažindinantys su studijų informaciniais ištekliais, akademinio rašymo pagrindais. Įdiegta studentų grįžtamojo ryšio sistema, kuri leidžia greičiau ir tiksliau įvertinti besimokančiųjų poreikius. Tolesnės šio pobūdžio priemonės numatytos Universiteto veiklos tobulinimo plane, 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1I-138 patvirtintame rektoriaus. Šios priemonės visiškai atitinka Europos Sąjungos aukštojo mokslo politikos ir Bolonijos proceso prioritetus, įvardijamus aukštojo mokslo prieinamumo, socialinės dimensijos ir paramos studento studijoms kategorijomis. Absolventų įsidarbinamumo, tolesnės karjeros duomenys, skelbiami Universiteto veiklos ataskaitose, Universiteto populiarumo ir prestižo augimas tiek šalyje, tiek užsienyje patvirtina, kad ši institucinė studijų politika yra veiksminga.

14. Apibendrinant galima teigti, kad yra pagrindas manyti, jog Ministerijos siūlymas pažeidžia Konstitucijos garantuojamą aukštųjų mokyklų autonomiją, tokią jos sampratą, kokią savo nutarimuose yra pateikęs Konstitucinis Teismas t. y. pažeidžia aukštųjų mokyklų teisę pačioms nustatyti studentų priėmimo tvarką, jų priėmimo sąlygas (kriterijus ir jų reikšmę, arba svertinę vertę). Ministerijos siūlomas mažiausio stojamojo balo įvedimas yra mažareikšmis aukštojo mokslo kokybės ir Lietuvos universitetų konkurencingumo požiūriu, kadangi netobulina aukštosiose mokyklose vykstančių studijų procesų. Kokybės vadybos požiūriu išankstinė studentų atranka kaip priemonė galėtų būti svarstytina tik tuo atveju, jei aukštosios mokyklos neturėtų pakankamai žmogiškųjų ir materialinių išteklių priimti visiems norintiems juose studijuoti.

15. Aukščiau išdėstyta išorinių aplinkybių ir Universiteto veiklos rezultatų analizė rodo, kad nėra tikslinga nustatyti minimalų stojamąjį priimant studentus į Universitetą.

Darbo grupės pirmininkas doc. dr. Algirdas Monkevičius



[1] Ne per LAMA BPO sistemą į Universitetą priimami užsienio studentai ir atskiri vėluojantys asmenys į po Bendrojo priėmimo likusias laisvas studijų vietas.