Taip, šis Vyriausybės nutarimas reiškia, kad Seimui siūloma svarstyti universitetų jungimo galimybę. Jei Seimas priims teigimą sprendimą, tuomet svarstymui turėtų būti pateiktos visos reorganizavimo sąlygos ir jungtinio universiteto statuto projektas. Tik tuomet Seimas priims galutinį sprendimą dėl jungimo. Po šio Vyriausybės nutarimo teisinis procesas prasidėjo, tačiau dar laukia ilgas diskusijų, derybų kelias, o galutinis rezultatas priklausys nuo abiejų universitetų geranoriškumo ir nuoširdaus noro siekti bendro gero rezultato.

 

Tokios yra nutarimo projekto teisinės formuluotės. Jos paimtos iš Civilinio kodekso ir kitokios būti negali. Suprantu, kad jos turi šiokią tokią neigiamą konotaciją, nes žiniasklaida taip pat remiasi oficialiomis formuluotėmis. Tačiau norėčiau labai atsakingai pabrėžti, jog mes susijungimo procesą traktuojame kaip dviejų lygiaverčių partnerių projektą. Mūsų, kaip universitetų vadovų tikslas – pirmiausia užtikrinti, kad dėl universitetų susijungimo nenukentėtų universitete dirbantys žmonės, priešingai – kad jiems vertųsi naujos profesinio tobulėjimo ir augimo perspektyvos.

Manau, kad viešoje erdvėje neteisingai dėliojami šio susijungimo akcentai, pabrėžiant „uždarymą“, „naikinimą“, „sumažinimą“, o ne „galimybes“, „konsolidavimą“, „bendradarbiavimą“. Mes siekiame, kad universitetų susijungimas atvertų visiškai naujas profesines perspektyvas visiems, todėl tikimės, kad abiejų universitetų akademinės bendruomenės pirmiausia įžvelgs naujas galimybes, o ne praradimus, įtarumą keis pasitikėjimas ir nuoširdaus bendradarbiavimas.

Suprantu, kad pokyčiai kelia nerimą, todėl norėčiau pabrėžti, kad po susijungimo darbo sąlygos gali tik gerėti. Tai užtikrins Lietuvos įstatymai, Darbo kodekso reikalavimai, susitarimai su profesine sąjunga, galų gale, toks turi būti mūsų derybų rezultatas. Labai svarbu, kad abiejų universitetų darbuotojai tai žinotų.

 

Taip, dar vasaros pradžioje tarp Švietimo ir mokslo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus Gedimino Technikos universiteto ir Mykolo Romerio universiteto buvo pasirašytas susitarimas dėl Viešojo saugumo akademijos steigimo. Pirmiausia šioje akademijoje bus išnaudotas abiejų universitetų mokslinis potencialas ir infrastruktūra. Labai svarbu, kad akademija glaudžiai bendradarbiaus su VRM pavaldžiomis pareigūnų profesinį mokymą vykdančiomis įstaigomis, užtikrins pareigūnų rengimo sistemos vientisumą, sudarys mokymosi visą gyvenimą sąlygas, vykdys VRM pavaldžioms institucijoms reikalingą tęstinį mokymą, mokslinę veiklą pagal VRM suderintas mokslinių tyrimų kryptis. Tai išties puikus skirtingų institucijų bendradarbiavimo pavyzdys.

Be to, Teisės fakulteto tarybos iniciatyva nuo šių mokslo metų pradžios Teisės fakultetas vadinasi Mykolo Romerio teisės mokykla. Teisės mokyklos (Law School) modelį taiko geriausi pasaulio universitetai, rengiantys teisininkus, o Mykolo Romerio teisės mokykla taps pirmąja tokio pobūdžio institucija Lietuvoje. Šiuos pokyčius paskatino išaugusios ir sustiprėjusios fakulteto studijų, mokslo ir inovacijų veiklos, įgyvendinami projektai, glaudus bendradarbiavimas su užsienio teisės mokyklomis, sinergijos tarp socialinių ir technologinių mokslų atradimas.

 

Universiteto bendruomenė nuveikė labai daug. Už tai norėčiau nuoširdžiai visiems ir kiekvienam padėkoti. Šiemet pirmą kartą per pastaruosius keletą metų sulaukėme ne studentų priėmimo kritimo, bet augimo – bendras stojančių į bakalauro studijas skaičius palyginus su pernai išaugo net 19 proc. Taip pat augo užsienio studentų skaičius – nuolatinėms bakalauro arba magistrantūros studijoms į MRU atvyko apie 170 užsienio studentų, o pagal „Erasmus+“ mainų programą – virš 200 net iš 30 pasaulio valstybių, daugiausia Prancūzijos, Vokietijos, Italijos. Jau keletą metų universiteto biudžetas yra tvarus ir subalansuotas. Tai tik patvirtina, kad turime aiškią Universiteto ateities viziją, einame teisingu keliu. Ir šį mokslo sezoną laukia nemažai iššūkių, bet esame jiems pasiruošę.