Lietuvos universitetų tinklo pertvarka

2017-10-19

MRU rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius: MRU aukštojo mokslo reformą jau pradėjo nuo savęs

amonkevicius Paskelbus, kad Mykolo Romerio universitetas suka savarankiškos aukštosios mokyklos keliu, viešoje erdvėje pasigirdo nuomonių, kad MRU desperatiškai priešinasi prijungimui prie VU, o institucinis išlikimas universitetui svarbiau už pačią aukštojo mokslo reformą ir kokybės siekį. Kaip jūs vertinate situaciją?
Atvirai pasakius, mane tokie priekaištai glumina, o kas nežinojo ar jau pamiršo, norėčiau priminti – MRU nuo pirmos dienos, kai buvo paskelbta apie aukštojo mokslo reformą, nuosekliai ją palaikė, toliau palaiko ir nuo šios principinės pozicijos neatsitraukia, tačiau šiandien turime situaciją, kai nebeaišku, kokia gali būti tolesnė šios reformos eiga ir tikslas...

Na, aukštojo mokslo reformos tikslas – aukštesnė studijų ir mokslo kokybė, mokslinio potencialo sutelkimas...
Taip, tai aiškus bendras tikslas. Švietimo ir mokslo ministerija rugsėjo pradžioje sudarė koordinacinę darbo grupę, paskyrė miestų koordinatorius ir paprašė jų bei visų 13 valstybinių universitetų iki spalio 9 dienos pateikti siūlymus.
Nedelsdami pateikėme savo koncepciją – išgryninti stipriausią universiteto socialinių mokslų potencialą į teisės ir valstybės tarnybos profilį. Taip pat parengėme teisinę analizę bei pasiūlymus dėl dviejų stiprių konkuruojančių teisės mokyklų Lietuvoje išlaikymo būtinybės ir galimų sinergijų su VU.
Oficialaus atsakymo į pateiktus pasiūlymus negavome, tačiau tapo aišku, kad VU visiškai neturi poreikio ir finansinių išteklių formuoti naujus akademinius vienetus, kad juose būtų sutelkiamas geriausias abiejų aukštųjų mokyklų mokslinis potencialas.
Manome, kad universitetų tinklo optimizavimo procesuose kokybės siekio principas neturėtų būti tik deklaracija. Mechaninis universiteto prijungimas nesiekiant aukštesnės studijų ir mokslo kokybės, vengiant korektiškos akademinės konkurencijos, prieštarauja aukštojo mokslo tinklo konsolidavimo koncepcijai. O MRU nepritaria automatiniam universiteto valdymo perėmimui ir restruktūrizacijai, kuri gali turėti neaiškių pasekmių. Nėra jokių objektyvių priežasčių, kurios verstų imtis tokio rizikingo žingsnio.

Tačiau daugelis apie universiteto situaciją sprendžia tik iš stojančiųjų į bakalauro studijas skaičiaus, kuris MRU universitete mažėjo. Ar tai, jūsų nuomone, nuosprendis universitetui?
Pagal pirminį aukštojo mokslo reformos planą Vilniuje turėjo likti du universitetai. Taigi buvo aiškiai įvardinta, kas laukia kitų aukštųjų mokyklų: jos bus arba prijungtos, arba žlugs... Ir nors buvo bandoma teigti, kad „niekas universitetų neuždarys“, abiturientams, jų tėvams buvo pasiųsta neadekvati žinia apie universiteto situaciją ir likimą. Tačiau net ir tokiomis nepalankiomis aplinkybėmis MRU sugebėjo nustebinti – priimti pakankamai didelį naujų studentų skaičių.
Reikia suprasti, kad universitete yra ne tik bakalauro, bet ir į magistrantūros, doktorantūros studijos, taip pat studijuoja užsienio studentai. MRU specifika tokia, kad universitetas turi gerokai daugiau magistrantūros programų, į kurias stojama ir iš kitų universitetų.
Daugiausia šiemet jų buvo kaip tik iš Vilniaus universiteto. Universitete vykdomi moksliniai projektai, teikiamos paslaugos socialiniams partneriams – ir tai irgi papildomi universiteto pajamų šaltiniai.
Jokia paslaptis, kad MRU iš valstybės kasmet gauna tik apie 5 milijonus eurų, ir tai yra vos 2 proc. visam valstybės aukštajam mokslui skiriamų lėšų, nors esame antras Lietuvoje universitetas pagal socialinių mokslų potencialą.
Bakalauro studentų skaičiaus mažėjimą prognozavome ir planuodami biudžetą tam ruošėmės. Stojimų į bakalauro studijas rezultatai buvo prastesni ir dėl įsipareigojimo laikytis minimalaus balo – dėl to universitetas nepriėmė virš 400 studentų.
Tačiau stojančiųjų į magistrantūrą ir užsienio studentų, ypač iš Ukrainos, skaičius MRU augo – tad šiemet į universitetą iš viso įstojo ne keli šimtai, bet apie 1600 studentų.

Aukštojo mokslo reformai nesakote „ne“, tačiau nusprendėte bent jau šiame etape įgyvendinti savarankiškos aukštosios mokyklos koncepciją. Kodėl?
Universitetas negali gyventi nežinioje, trypčioti vietoje ir laukti, kol jo likimą kažkas nuspręs. Viskas priklauso ne nuo ekspertų sudėliotų planų, o nuo pačių universitetų, jų noro dinamiškai transformuotis ir tarpusavyje bendradarbiauti.
Aukštojo mokslo reformą mes jau pradėjome susitvarkydami savo „kieme“: gerokai sumažinome studijų programų skaičių, atsisakėme studijų programų, kurios dubliuoja kitų universitetų programas, susitelkėme į tas sritis, kuriose turime didžiausią įdirbį.
O socialinių mokslų inovacijų srityje mūsų augantys pasiekimai nedaro gėdos visai Lietuvai – Europos Komisijos finansuojamame projekte, kurį atliko Jungtinės Karalystės ir Islandijos tyrėjai, MRU pripažintas geriausiu tarp 185 Vidurio ir Rytų Europos regiono universitetų.
Universitete pernai įdiegėme naują vadybos sistemą, padėjusią optimizuoti kaštus. Net mažėjant bakalauro studentų skaičiui dabar turime tvarų ir teigiamą biudžetą. Universitetas gali ramiai koncentruotis į naujus iššūkius, planuoti ateities darbus ir projektus. Universitetas Lietuvai duoda pridėtinę naudą, nėra joks išlaikytinis.
Mažiausiai progai pasitaikius dėkoju MRU dirbantiems žmonėms, nes be jų užsidegimo ir atkaklių pastangų šių rezultatų nebūtume pasiekę.

Dar vienas pagrindinių reformos šalininkų argumentų – universitetų sujungimas užtikrins efektyvesnį finansų valdymą, padės sumažinti išlaidas ūkiui ir administravimui. Ką apie tai manote?
MRU galėtų būti geru efektyvaus ūkiškumo pavyzdžiu. Ūkiui ir administravimui mes skiriame tik 11 proc. valstybės skiriamų lėšų ir čia labai nedaug skiriamės nuo VU. 67 proc. viso universiteto biudžeto tenka dėstytojų atlyginimams – tai aukščiausias rodiklis tarp visų Lietuvos universitetų. MOSTA sukurtas absolventų karjeros stebėsenos įrankis rodo, kad 2016 metų MRU socialinių mokslų programas baigusių absolventų įsidarbinamumo rodikliai aukštos kvalifikacijos reikalaujančiuose darbuose yra geriausi, o pagal vidutinį darbo užmokestį – antroje vietoje. Tai - faktai.

Vadinasi, mechaniškai jungtis su VU nematote argumentų?
Mūsų tikslas - toliau gerinti mokslo ir studijų kokybę. Tai ne institucinių interesų gynimas, o pamatuotas siekis išsaugoti tai, kas jau sukurta, noras tobulėti, judėti pirmyn, greitai reaguoti į naujus iššūkius, su kuriais susiduria visa Lietuvos švietimo sistema.
Universitetuose dirba ne mašinos, ne kompiuteriai, o žmonės. Mokslo ir studijų kokybė – tai pirmiausia ir dėstytojų ir studentų motyvacija, pasitikėjimas akademine aplinka. Norisi paklausti, kaip apskritai įmanoma kelti mokslo ir studijų kokybę, kai virš aukštosios mokyklos nuolat kybo Damoklo kardas? Demokratinėje visuomenėje, kuri siekia atskleisti, vystyti ir prasmingai bei efektyviai realizuoti žmonių gebėjimus, kurioje vyrauja pagarba vienų kitiems, tokia padėtis tiesiog nepateisinama.

Dėkoju už pokalbį