COVID-19: MRU ekspertų įžvalgos

2020-04-07

Lyra Jakulevičienė. Nauji draudimai dėl COVID-19 vykstantiems per valstybės sienas: taikymo pavojai

lyrajakuleviciene 2020 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu sugriežtinus atvykimo ir išvykimo iš Lietuvos sąlygas karantino laikotarpiu nuo balandžio 4 d. įsigaliojo draudimas užsieniečiams atvykti, skrydžiams ir vykimui laivais (keltais), apribotas sienos kirtimo žemės transportu punktų skaičius. Dar kovo mėnesį priimtais Vyriausybės sprendimais uždrausta Lietuvos piliečiams išvykti iš šalies, išskyrus kai kurias išimtis, bei nustatytas privalomas 14 dienų saviizoliacijos reikalavimas visiems grįžtantiems iš užsienio. Ar šie judėjimo per sienas ir šalies viduje draudimai yra pagrįsti teisiniu požiūriu ir proporcingi siekiant apsaugoti visų mūsų sveikatą? Kokie taikymo pavojai laukia? 

Nuo praėjusio šeštadienio daugybė klausimų kyla ne tik vežėjams, Lietuvos piliečiams, vis dar likusiems užsienyje, tačiau matyt ir patiems sienos apsaugos pareigūnams. Ne veltui 2020 m. kovo 30 d. Europos komisija priėmė papildomą komunikatą, paaiškinantį, kaip taikyti kai kuriuos draudimus ar ribojimus dėl nebūtinų kelionių, įvestus siekiant stabdyti COVID-19 plitimą. 

Lietuvos piliečių repatriacijos teisė neturi būti ribojama, bet ar realiai įmanomas jos įgyvendinimas? 
Kadangi Vyriausybės sprendimu uždrausta vykdyti skrydžius ir vykimą laivais (keltais), išskyrus gavusiems atitinkamų valstybės institucijų leidimus, tai apriboja galimybes Lietuvos piliečiams repatrijuotis namo iš užsienio. Visgi lieka galimybė vykti žemės transportu, tačiau jau nebe per visus, o tik kelis sienos kirtimo punktus. Sustabdyta ir valstybės pagalba repatrijuoti Lietuvos piliečius iš užsienio valstybių. Tokia galimybė teoriškai vis dar lieka, jei Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės organizuotų bendrą piliečių repatrijavimą. Reikia pastebėti, kad Europos komisija yra nustačiusi, kad ES valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams nepriklausomai nuo pilietybės bei užsieniečiams, turintiems ilgalaikio gyventojo statusą Europos Sąjungos valstybėje narėje, turi būti leidžiama grįžti namo nepaisant judėjimo per sienas ribojimų.  
Nesusipratimų šiuo požiūriu gali kilti dėl to, kad oficialiai paskelbtoje Lietuvos Respublikos informacijoje bei kai kurių Vyriausybės narių pasisakymuose buvo nurodoma, kad Lietuvos piliečiams nespėjus grįžti ir kirsti Lietuvos sienos teks likti užsienyje iki karantino pabaigos. Tokie apribojimai, jei jie nesusiję su praktinėmis galimybėmis grįžti, nebūtų teisėti, nors privaloma saviizoliacija grįžus gali būti taikoma.  

Uždraustas užsieniečių atvykimas į Lietuvą 
Karantino laikotarpiu uždraustas užsieniečių atvykimas į Lietuvą. Visgi Vyriausybės nutarime yra numatyta išimčių, t.y. užsieniečiams, turintiems teisę gyventi Lietuvoje, ekipažų ir įgulų nariams, dirbantiems tarptautiniuose pervežimuose, migruojantiems pasienio darbuotojams, diplomatams, kariams ir jų šeimos nariams. Taip pat nustatyti tranzito atvejai ir sąlygos bei papildoma išimtis – atvykti bus galima Vyriausybės nutarimu pagal atitinkamos valdymo srities ministro teikimą. 
Užsieniečių tranzitas per Lietuvą leidžiamas tik asmenims, grįžtantiems į kilmės valstybę, ir tik esant tam tikroms sąlygoms: be būtinojo sustojimo, suformavus grupes ir užtikrinus privalomą palydą (konvojavimą). Reikia atkreipti dėmesį, kad Europos komisijos įvardytų išimčių sąrašas kertant ES išorės sienas yra daug platesnis ir apima taip pat ir medicininį personalą, žemės ūkio sezoninius darbuotojus, asmenis, vykstančius dėl būtinų šeimos priežasčių ir kai kuriuos kitus. Kyla klausimas, ar šie atvejai Lietuvai neaktualūs?
Panašu, kad Lietuva pasirinko praktiškai visiško ES išorės ir vidaus sienų uždarymo užsieniečiams atvejį, o ne galimybę atsisakyti įleisti užsieniečius dėl pavojaus žmonių sveikatai priežasčių individualiais pagrindais. 
Pastebėtina, kad ES Šengeno sienų kodeksas nenumato hermetiško ES vidaus sienų uždarymo, kuomet būtų visiškai neleidžiama kirsti sieną, nors valstybės narės gali atsisakyti įleisti asmenis per sieną remiantis visuomenės sveikatos priežastimi, bet tai gali būti tik individualiais atvejais. Panašią galimybę numato ir ES vadinamoji „ES Piliečių direktyva” 2004/38 dėl ES piliečių laisvo judėjimo, ir nėra abejonių, kad COVID-19 gali būti priskiriamas “epidemijos riziką” keliančių ligų kategorijai, kuri pateisina draudimą atvykti. 
Tačiau kyla klausimas, ar toks draudimas galėtų būti taikomas ir tiems, kurie neturi ligos simptomų? Kaip užtikrinti tokių draudimų proporcingumą? Kai kurios valstybės įvedė griežtus judėjimo šalies viduje apribojimus, kitos gi – kaip ir Lietuva – griežtus vykimo per sieną apribojimus. Pateisinti itin griežtus sienos kirtimo ribojimus kuomet judėjimas šalies viduje nėra griežtai ribojamas, gali būti sudėtinga. 
Taigi beprecedenčiai kelionių draudimai ir sienų uždarymai Europos Sąjungos piliečiams daugelyje ES valstybių kelia probleminių klausimų teisiniu požiūriu. 

Lietuvos piliečių teisės išvykti ribojimai – ar proporcingi?  
Dar kovo mėnesio Vyriausybės sprendimu buvo uždrausta Lietuvos piliečiams išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebent jie grįžta į savo nuolatinę gyvenamąją vietą, vyksta į savo darbo vietą, yra ekipažų ar įgulų nariai, dirbantys tarptautiniuose komerciniuose pervežimuose. Visais kitais atvejais būtina gauti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnyje numatyta teisė laisvai judėti apima ir teisę išvykti iš Lietuvos. 
Nors ribojimų įvedimas žmonių sveikatai apsaugoti yra galimas, kaip ir bet kokie ribojimai, taip ir teisės išvykti, turėtų būti proporcingi siekiamam tikslui. Visiškas sienos uždarymas, išskyrus kai kurias išimtis, tikėtina gali kelti proporcingumo klausimų, ypač, nesant atitinkamai griežto judėjimo laisvės ribojimo šalies viduje. Visgi Europos komisijos gairėse sienos apsaugos institucijoms numatoma, kad vykdant išvykimo patikrą nustačius COVID-19 požymius, asmeniui turi būti neleidžiama išvykti. 
Todėl akivaizdu, kad toks draudimas taikomas individualiais pagrindais. Be to, panašu, kad taikomų išimčių atvejai Lietuvoje nenumato itin svarbaus atvejo, dėl kurio daroma išimtis Europos komisijos komunikate ir kitų ES valstybių įvestuose ribojimuose – galimybės išvykti dėl būtinų šeimos aplinkybių, t.y. susijungti su šeimos nariais užsienyje. 
Nesuprantama, kodėl ši išimtis nėra numatyta Vyriausybės nutarime. Problemų išvykti matyt kils ir vasaros namus užsienyje, ypač tose valstybėse, kuriose netaikomi kelionių apribojimai, turintiems Lietuvos piliečiams, kurie galbūt norėtų išvykti ir saugiai karantinuotis vandenyno pakrantėje ar palmių paunksmėje. Tikėtina, kad tokie vasaros namai nebus vertinami kaip nuolatinė gyvenamoji vieta. Tačiau ribojimo žala tokiu atveju matyt bus nepalyginamai mažesnė nei šeimos narių išsiskyrimo atveju dėl negalėjimo vykti vieniems pas kitus. 

Visiems grįžtantiems - privaloma 14 dienų saviizoliacija  
Dar ankstesniu Vyriausybės sprendimu buvo nustatytas reikalavimas visiems grįžtantiems iš užsienio dėl privalomos saviizoliacijos 14 d. laikotarpiu nuo grįžimo. Reikalavimas netaikomas ekipažų ir įgulų nariams, dirbantiems tarptautiniuose komerciniuose pervežimuose, diplomatams, vystantiems tranzitu su tam tikromis sąlygomis, tačiau tik tokiu atveju, jei jie neturi COVID-19 simptomų. 
Tam tikrą sumaištį jau sukėlė privalomos iki 14 dienų saviizoliacijos taisyklės galimas taikymas iš tarptautinių reisų grįžtantiems vairuotojams. Kaip gi reikėtų elgtis tuomet, jei numatomas reisas po pvz. 7 dienų, t.y. nepasibaigus 14 d. laikotarpiui? Ar tokiam asmeniui galima leisti išvykti iš Lietuvos? Kadangi jie patenka po numatyta išimtimi, tokiems asmenims saviizoliacijos terminas visgi galės būti trumpesnis, jei išvykstama į reisą anksčiau, kitaip tariant 14 d. yra maksimalus saviizoliacijos laikotarpis (kitos šalys yra nustačiusios ir minimalų saviizoliacijos laikotarpį, pvz. 7 dienas, per kurias asmuo negalėtų išvykti net ir dėl darbo priežasčių). 
Žinoma, privaloma sąlyga, kad tokiems asmenims nėra pasireiškę viruso simptomai, o jei pasireiškę – jiems pagrįstai nebus leidžiama išvykti iš šalies. Visi išvykstantys asmenys yra privalomai tikrinami nustatytuose tarptautiniuose sienos kirtimo punktuose.  
Suprantama, kad sienos kirtimo ribojimai grėsmės žmonių sveikatai pagrindu šiuo metu yra būtini ir teisėti. Visgi vertinant kovo ir balandžio mėnesiais įvestus judėjimo per valstybės sienas apribojimus reikia pastebėti, kad neįsigilinta į skirtumus tarp praktiškai visiško sienos uždarymo ir galimybės atsisakyti įleisti vykstančius į Lietuvos Respubliką dėl grėsmės žmonių sveikatai priežasčių. 
Pastaruosius ribojimus numato tiek ES teisė, tiek ir nacionalinė teisė. 
Be to, sienų uždarymas nevykdant griežtų judėjimo laisvės ribojimų šalies viduje, vargu ar bus veiksminga ir proporcinga priemone, kadangi užsikrėtusiųjų šalies viduje gali būti ne mažiau nei tų kurie atvyksta iš užsienio. Taigi Vokietijos teisininko Danielio Thymo šios situacijos palyginimas su užsidarymu viduramžių pilyje iš esmės nesprendžiant klausimo viduje yra labai taiklus.  
Profesorė dr. Lyra Jakulevičienė yra Mykolo Romerio universiteto teisės mokyklos dekanė