Renginiai ir įvykiai

2010-02-12 00:00:05

Lietuvos nepriklausomybės dienos paminėjimas

dsc2358

Vasario 12 dieną, penktadienį, nuo pat ryto vyko Lietuvos nepriklausomybės dienos paminėjimas. Lietuviška muzika, tautiniai šokiai, jauni žmonės, rašantys palinkėjimus ateities Lietuvai – visa tai simbolizavo patriotizmą, istorinę praeitį ir laisvės troškimą.

Šią dieną vainikavo DEBATAI, kuriuose dalyvavo MRU Debatų klubo nariai ir garbingi svečiai: visuomenės veikėja, buvusi politikė Nijolė Oželytė, politikas Petras Auštrevičius bei Strateginio valdymo ir politikos fakulteto dekanas doc. dr. Gintaras Aleknonis.

Visi, bandydami atsakyti į debatų temos klausimą „Ar visuomenė vis dar tiki politikų deklaruojamais tikslais ir idėjomis?“, drąsiai išreiškė savo mintis ir pastebėjimus.

Politikas P. Auštrevičius įvardijo 3 problemas, kurios politinį Lietuvos gyvenimą nuspalvina niūriomis spalvomis. Visų pirma, jis teigė, kad mes turime daug seimo narių, bet iš jų tik maža dalis yra tikri seimo nariai. Antra, mes turime visuomenę, gyvenančią demokratijoje, bet ne demokratija. Trečia, turime daug piliečių, žinančių savo teises, bet nežinančių pareigų.

Retoriškai klausta visų susirinkusių į debatus: „Kokias pilietinio dalyvavimo formas galite paminėti? Kur jūs sutapatintumėte savo veiklą su pilietine veikla?“

P. Auštrevičius nuogąstavo, kad per savo tarpusavio nesutarimus žlugdoma valstybės perspektyva. Apklausos rodo, kad demokratija Lietuvoje pasitiki 18% žmonių. Dar viena priežastis, įvardinta kaip nepateisinanti lūkesčių yra ta, kad „Lietuvoje piliečiai nesidomi vidaus politika, kuri dažnai gali atrodyti nuobodi – juk daug įdomiau domėtis užsienio politika, kuri yra toli nuo mūsų kasdieninio gyvenimo“.

Savo kalbos pabaigoje politikas akcentavo, kad mums reikalinga VIZIJA – mes turime tikėti ateitimi. NORAS KEISTIS – jei manome, kad pas mus viskas idealu, tuomet laukia ilgai trunkantis nesusišnekėjimas. Reikalingas VEIKSMAS – kalbos gerai, bet to neužtenka.

Debatų klubo narys Karolis minėjo du pagrindinius dalykus, lemiančius mūsų pasitikėjimą politika: pilietinį išprusimą ir žiniasklaidos vaidmenį. Nepasitikėjimą mes susikuriame patys: mes, išsirinkę šių metų fenomeną, Prisikėlimo partiją, tikėjome, kad jie mums šoks ir dainuos, o paskui pamatę, kad jie žaidžia politika, nusivylėme. Žiniasklaida Lietuvoje taip pat nėra objektyvi, ji koncentruojasi ne ties žmonių informavimu, o tampa įtakos darymo priemone.

Strateginio valdymo ir politikos fakulteto dekanas Gintaras Aleknonis kalbėdamas apie politiką teigė, kad lengviau tikėti vienu asmeniu, nei grupe, nes grupėje visad atsiras nelabai protingų žmonių. „Todėl Lietuvoje labiau tikima vienasmeniu valdymo organu, nes Seimas – taip pat grupė žmonių su daugybe interesų“ – kalbėjo G. Aleknonis.

Taip pat dekanas išreiškė savo pastebėjimą, kad kol politikai, būdami opozicijoje tai vertins kaip politines atostogas, tol nepasieksime nieko gero. „Opozicija – tai galimybė pasiruošti, kalbėti su žmonėmis, pasakyti griežčiau, nes nesi tiesiogiai susaistytas su valdžia“- išsakė savo nuomonę G. Aleknonis.

Debatininkas Justas kėlė klausimus, ar galima apskritai kažkuo tikėti bei kaip pažaboti švaistymąsi žodžiais? Justas akcentavo, kad dažniausiai mes tapatiname save su mažesnėmis grupelėmis: mes studentai, kažkam mes broliai, kažkam - seserys, ir tikrai ne kiekvienam pirmasis į galvą ateinantis žodis yra PILIETIS, vienijantis mus visus. Visa apimantis apibendrinantis atsakymas į jo iškeltus klausimus buvo tas, jog pirmas žingsnis yra formuoti tokią visuomenę, kurioje „aš galėčiau pasitikėti tavimi, o tu – manimi“.

Vienintelė viešnia moteris Nijolė Oželytė tvirtai pareiškė, kad mes kalbame trafaretais, neįdėdami į juos turinio ir taip stengiamės vaizduoti protingus. Ji kėlė klausimą, kuo skiriasi teisė ir teisingumas? Teisingumas – objektyvu. Teisė teisinga tiek, kiek teisingi žmonės, ją kuriantys.

Kalbėdama apie pasitikėjimą, ji teigė, kad pasitikėti negalime net savimi. Mes užstrigę revoliucijoje, o naujienos, nuolat atsirandančios pirmuose žiniasklaidos puslapiuose – ne kas kita, kaip veiklos ir kovos imitacijos. Ir mes negalime sakyti, kad žmonės nepilietiški: jie nepilietiški ten, kur mato veidmainiavimą. Žmonės pilietiški, kur nėra veikos imitacijos.

„Politikais reikia ne pasitikėti, o tikrinti – jei mes nemokėsime suformuluoti savo lūkesčių, tai jie tiesiog neturės prieš ką atsiskaityti. Tad vartokime tinkamas sąvokas: su mylimaisiais – meilė, su politika – ne tikėjimas, o tikrinimas“ – teigė žymi visuomenės veikėja, buvusi politikė.

Petrui Auštrevičiui buvo įteikta Mykolo Romerio universiteto studentų palinkėjimų lenta ateities Lietuvai.

Organizatoriai dėkoja visiems renginio dalyviams.

Renginį organizavo: Mykolo Romerio universiteto Studentų atstovybė, Debatų klubas ir Estetinio ugdymo centras.





















Nuotraukos: Vidūno Gelumbausko