Renginiai ir įvykiai

2010-02-11 00:00:05

Lietuvos Nepriklausomybės dienos minėjimas ir S. Šilingo auditorijos atidarymas

39849g20veliavel-2

Vasario 11 d. Mykolo Romerio universitete vyko Lietuvos Nepriklausomybės dienos minėjimas. Renginio metu iškilaus valstybės ir visuomenės veikėjo Stasio Šilingo vardas buvo suteiktas Mykolo Romerio universiteto I-311 auditorijai. Renginyje dalyvavo garbingi svečiai bei Mykolo Romerio universiteto bendruomenės nariai. Nuotaiką skaidrino Mykolo Romerio universiteto mišraus choro atliekami kūriniai.

„Susirinkome šią gražią dieną paminėti Valstybės šventės – Vasario 16–osios – ir kartu prisiminti iškilius žmones, kurie stovėjo prie valstybės ištakų. Šia proga atversime Stasio Šilingo auditorijos duris. Iš tikrųjų, mūsų valstybė buvo sukurta iškilių asmenybių, iškilių idealistų. Vienas jų buvo S. Šilingas, kurio tragiškai susiklostęs likimas simbolizuoja tam tikra prasme ir mūsų tautos kelią“, – sakė Mykolo Romerio universiteto sekretorius dr. Saulius Spurga, kreipdamasis į renginio dalyvius. 

Mykolo Romerio universiteto Teisės filosofijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Alfonsas Vaišvila susirinkusius plačiau supažindino su Stasio Šilingo asmenybe ir jo gyvenimo keliu.

„Susirinkome čia paliudyti paprastą ir kartu labai didingą tiesą – apie lemiantį asmenybių vaidmenį tautų gyvenime. Tas vaidmuo remiasi tuo, kad tautų didybę kuria ne kolektyvas, ne tautos, o asmenybės, nes kūryba yra asmenybės, dvasios apsireiškimas regimu pavidalu“, – sakė profesorius A. Vaišvila kalbėdamas apie S. Šilingo ir dabartinės visuomenės santykį. 

Apie Stasį Šilngą - neeilinę, iškilią asmenybę taip pat kalbėjo Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras; Stasio Šilingo draugijos pirmininkė Birutė Matijošaitytė; Seimo narys Gintaras Songaila, Stasio Šilingo draugijos vicepirmininkas Albinas Vaičiūnas, Seimo narys Arimantas Dumčius, „Lietuvai pagražinti draugijos“ valdybos pirmininkas Juozas Dingelis.

Solistas Danielius Sadauskas atliko kūrinį „Daina apie Šilingą“. Susirinkusieji turėjo galimybė išgirsti autentišką Stasio Šilingo balsą.

Mykolo Romerio universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis bei Šilingo draugijos pirmininkė Birutė Matijošaitytė perkirpdami juostą atidarė Stasio Šilingo vardu pavadintą auditoriją. Renginio svečiai turėjo galimybę apžiūrėti joje eksponuojamą S. Šilingo gyvenimo kelio fotografijų parodą.

Stasio Šilingo biografija

  • Gimė 1885 m. lapkričio 23 d. (pagal Senąjį kalendorių – lapkričio 11 d.) Vilniuje.
  • 1905 m. baigė Vilniaus I gimnaziją ir išvyko studijuoti į Maskvą. Ten dalyvavo to meto revoliuciniuose įvykiuose.
  • 1907–1918 m. – Lietuvių mokslo draugijos narys.
  • 1910 m. pradėjo leisti ir redaguoti lietuvių studentams ir moksleiviams skirtą žurnalą „Aušrinė“.
  • 1912 m. baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą ir grįžo į Lietuvą.
  • 1913–1914 m. – Vilniaus lietuvių kredito bendrovės valdybos, vėliau – tarybos, narys, Vilniaus žemės banko darbuotojas.
  • 1914 m. – parašė ir paskelbė „Lietuvių deklaraciją“, dažnai vadinamą „gintarine“ dėl Mažosios Lietuvos sujungimo su Didžiąja Lietuva.
  • 1914 m. Vilniuje įsteigė Lietuvių politikos centrą.
  • 1914–1917 m. – Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Centro komiteto sekretorius, vėliau – vicepirmininkas.
  • 1915 m. išleido lietuvių rašytojų kūrybos almanachą „Pirmasai baras“.
  • 1915–1917 m. – lietuvių organizacijų atstovas prie Rusijos vidaus reikalų ministerijos sudarytoje Atskiroje taryboje pabėgėlių gyvenimui tvarkyti.
  • 1915 m. – pirmosios lietuvių konferencijos Stokholme dalyvis.
  • 1917 m. – Petrograde įsteigtos Lietuvių tautos tarybos Rusijoje pirmininkas. Laikraščio „Laisvės karininkas“ leidėjas.
  • 1917 m. Petrograde sušaukto Lietuvių Seimo prezidiumo narys.
  • 1917 m. – įsteigė švedų-lietuvių draugijas Stokholme ir Petrograde.
  • 1917 m. – Demokratinės tautos laisvės santaros partijos vienas iniciatorių ir steigėjų.
  • 1918 m. – Lietuvos Valstybės tarybos narys ir prezidiumo antrasis vicepirmininkas, 1919-1920 m. – pirmininkas.
  • 1918 m. paskyrė II Vyriausybės ministrų kabinetą, vadovaujamą Mykolo Sleževičiaus.
  • 1920-1926 m. – dirbo advokato darbą Kaune.
  • 1921 m. – „Lietuvai pagrąžinti draugijos“ vienas steigėjų.
  • 1922-1923 m. – I Seimo ir 1923-1926 m. II Seimo Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas.
  • 1923-1925 m. – Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos vicepirmininkas, vėliau – pirmininkas.
  • 1925 m. – Vilniui vaduoti sąjungos vienas steigėjų.
  • XIV Augustino Voldemaro (1926 12 17–1929 09 23) Ministrų kabinete – teisingumo ministras, XVI Juozo Tūbelio (1934 06 12–1935 03 06), XVII Juozo Tūbelio (1935 09 06–1938 03 24) Ministrų kabinetuose – teisingumo ministras.
  • 1927 m. – Lietuvių-estų draugijos steigėjas, valdybos narys, kurį laiką – pirmininkas.
  • 1928-1938 m. – Lietuvos Respublikos Valstybės tarybos pirmininkas.
  • 1933 m. – Teismų santvarkos, Tautai ir valstybei saugoti, Spaudos įstatymų parengėjas.
  • 1938 m. – Lietuvos valstybės Konstitucijos, kurią priėmė IV Seimas, parengėjas.
  • Lietuvių meno kūrėjų draugijos vienas steigėjų, Komisijos Meno rūmų reikalams tvarkyti narys, M. K. Čiurlionio galerijos ir Kauno meno mokyklos steigėjas, Liaudies meno parodų organizatorius.
  • 1941 m. birželio 14 d. – sovietų valdžios suimtas, išvežtas į Krasnojarsko krašto lagerius, be teismo kalėjo daugiau kaip 10 metų.
  • 1952 m. vasario 27 d. – MGB Ypatingojo pasitarimo nutartimi nuteistas kalėti 25 metus.
  • 1954 m. birželio 2 d. – SSSR Aukščiausiojo teismo karinė kolegija bausmę sumažino ir po 20 dienų leido grįžti į Lietuvą.
  • 1954 m. liepos 15 d. – ištremtas iš Lietuvos į Žitomiro sritį (Ukraina).
  • 1961 m. lapkričio 17 d. – paleistas iš tremties grįžo į Lietuvą.
  • 1962 m. lapkričio 13 d. – mirė Kelmėje.
  • 1999 m. rugpjūčio 27 d. – perlaidotas Ilguvoje (Šakių r.).

Renginio organizatoriai – Mykolo Romerio universiteto Estetinio ugdymo centras ir Teisės fakultetas





















Nuotraukos: Vidūno Gelumbausko